Now Reading
„Eko“ atmintinė arba, ką kiekvienas privalome žinoti

„Eko“ atmintinė arba, ką kiekvienas privalome žinoti

„Eko“ atmintinė arba
Šiuo metu ekologija darosi itin svarbi. Ir ne tik dėl globalinių pasaulio problemų, bet — ir vardan jūsų šeimos gerumo. Ką daryti, kad nepasiklystumėme „eko“ labirintuose? Šiame straipsnyje pateiksime jums tai, ką svarbu žinoti apie maistą, buitinę chemiją ir prekes vaikams.

Maistas arba, kas slypi už „E“?

Pradėkime nuo to, iš ko susideda mūsų maistas: maisto produktas su maisto priedais (žymimais „E“) bei teršalais (pramoniniai teršalai, pesticidai ir panašiai). Kas slypi už „E“?
 
Šiandien maisto gamintojai vartoja daugiau nei tris tūkstančius įvairių maisto priedų. Negalvokite, ne visi jie pavojingi — į maisto priedų sąrašą įeina ir druska, cukrus, mielės ir taip toliau. Tačiau apie kitus, pačius pavojingiausius, yra girdėję tik nedaugelis — karegeninas, guaro derva… Vieni „kodai“, tiesa?
 
Maisto priedai naudojami tam, kad produkto vartojimo trukmė būtų ilgesnė, susitprintų kvapą, skonį, suteiktų produktui spalvą ir, žinoma, tam, kad produktas paprasčiausiai atrodytų „patrauklesnis“. Pripažinkime, parduotuvejė dažniau renkamės iš užsienio importuojamus didelius raudonus obuolius, negu mažesnius, ne tokios gražios formos lietuviškus. Deja, prekės išvaizda yra tiesiogiai proporcinga suvartotų chemikalų kiekiui…
 
Visame pasaulyje uždraustų priedų yra vos keli: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E152 IR E181, tačiau skirtingose rinkose leidžiamų ir draudžiamų priedų sąrašai skiriasi. Tarkime, Lietuvoje vartojamas E635, galintis sukelti alergiją ir astmą, yra uždraustas tik JAV ir Kanadoje.
 
Kiti priedai dar tiriami, kol visiškai neįrodytas jų pavojus sveikatai, tol jie leidžiami į rinką, o prie šalutinių poveikių rašoma „gali sukelti“. Tarkime, E950 GALI sukelti vėžį. Blogiausia, jog produktų sudėtyje dažnai viskas parašoma lakoniškai, o paprastas vartotojas, nežinantis visų „E“, dažnai net nesupranta, kad, pavyzdžiui, E951 trikdo smegenų veiklą, o E621 — skatina nutukimą, vienintelis būdas to išvengti — domėtis ir sekti naujienas. Ištirti ir organizmui nekenksmingi šie priedai: E100, E101, E160, E161, E170, E174, E175, E200, E202, E203, E236, E238, E260, E261, E262, E263, E280, E281, E282, E300, E301, E302, E303, E304, E306, E307, E308, E309, E325, E326, E327, E331, E332, E333, E334, E335, E336, E338, E339, E340, E341, E400, E401, E402, E403, E404, E407, E410, E413, E414, E420, E421, E422, E450, E461, E462, E465, E466, E472, E473, E475, E480. Šią trumpą atmintinę siūlome nusirašyti ir akreipti dėmesį, perkant maisto produktus.

Ekologiškas maistas

Tiesa, ekologiškas maistas turi vieną problemą — prekybos centruose, ekologiškuose turgeliuose  jis yra gerokai, kartais net kelis kartus brangesnis, negu „paprastas“, prisotintas „E“, todėl nenuostabu, jog vartotojas, pasirinkęs „eko“ produktą, nori žinoti, ar jis tikrai geresnis.

Ekologiškuose produktuose nėra sintetinių maisto priedų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis, jų sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų produktų, mažiausiai 95 proc. gaminio sudaro tik ekologiškos medžiagos ir jie išauginami rūpinantis aplinka.

Taigi, kaip atskirti ekologiškus produktus? Nuo 2010 liepos 1 d. naujuoju ES ekologiško maisto gaminio logotipu (lapas iš žaliame fone išdėstytų žvaigždžių) bus privaloma ženklinti visus ekologiškus gaminius. Be to, ekologiška produkcija yra itin griežtai kontroliuojama, todėl ekologiško produkto etikėtese visada rasite ekologiškumą garantuojantį logotipą, pavyzdžiui, „Ekologinis Žemės Ūkis“.


Buitinė chemija

Nenuostabu, jog visi siekiame, kad mūsų namai būtų švarūs, o drabužiai balti ir skaniai kvepėtų. Apsinuodijimų statistika rodo, jog vis dažniau apsinuodijama buitinės chemijos priemonėmis. Taigi, kokia yra tokios švaros kaina?
 
Skalbimo priemonės, valikliai, kiekvienos jų etikėteje rasite galybę medžiagų, įeinančių į sudėtį. Deja, kuo veiksmingesnė priemonė, tuo atsargiau ją reikėtų naudoti, skalbimo ir valymo priemonėse esančios kvapiosios medžiagos, dažai, chloras, vandenilio peroksidas, karbonatai, optiniai balikliai, audinių minkštikliai, gali sukelti alergiją bei kontaktinį alerginį dermatitą — lėtinį paviršinį alerginį uždegimą kontakto su valymo, skalbimo priemone vietoje.
 
Labiausiai nuo buitinės chemijos reikėtų saugoti vaikus — jie smalsūs, jie susipažįsta su pasauliu viską liesdami, uostydami, ragaudami… O skalbimo priemonės skaniai kvepia, pakuotė spalvota, todėl dažnai šių priemonių jie paragauja arba jų suteptomis rankomis pasitrina akis, burną.

Oro gaivikliai

Dar viena priemonė, itin plačiai naudojama buityje — oro gaivikliai. Nenorime jūsų liūdinti, bet oro gaivikliai ne gaivina, o teršia orą. „Švaru“ ir „gaivu“ nereiškia pakvėpinta. Grynas ir švarus oras yra bekvapis.

Dažniausiai parduotuvėse siūlomi oro gaivikliai, kurie „nustelbia“ blogą kvapą sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis arba slopina kvapo receptorius. Pastaruoju atveju, nosies ertmė yra padengiama plona aliejinga plėvele arba naudojama nervines ląsteles slopinanti veiklioji medžiaga!

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai gali būti benzino junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją.
 

Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio puršktelėjimas neturėtų sukelti rimtų problemų, tačiau nuolatinis naudojimas ne tik teršia orą, bet ir kenkia jūsų sveikatai.
 
Patariame, ant puitinės chemijos pakuočių ieškoti eko ženklų — Gėlės, Gulbės, Mėlynojo Angelo, „Eco garantie“, oro gaivikliams — „CFC free“, „No CFCs“, „Ozone friendly“ „Ozone safe“ ir panašiai.

Prekės vaikams

Prieš pradedant, reikėtų žinoti:
         Kūdikių imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs.
         Vaikų įkvėpiamo oro kiekis kūno masės vienetui yra didesnis negu suaugusiojo, be to, jie kvėpuoja kur kas internsyviau.
         Vaikų oda jautresnė ir „laidesnė“.
 
Kai kalbame apie žaislus, vaikų saugumą ir sveikatą, reikėtų galvoti ne tik apie nelaimingus atsitikimus, ne tik tai, kad vaikas gali praryti smulkią detalę, tačiau ir apie ilgalaikį žaislų poveikį sveikatai ir aplinkai, dėl juose esančių cheminių medžiagų.
 
Pigmentai, dažai, degumą mažinančios medžiagos, minkštikliai, stabilizatoriai, tirpikliai — pačios pavojingiausios medžiagos, esančios žaisluose. Dėl jų suteikiamų savybių, žaislai yra gražūs, spalvoti, atsparūs ir… pavojingi.
 
Kai vaikui pradeda dygti dantukai, jam dažnai duodami žaislai, kuriuos jis gali kandžioti, — minkšti žaislai. Daugumą jų nenaudojami ilgai, bet gali pridaryti daug žalos.

Paprastai minkšti žaislai gaminami iš polivinilchlorido (PVC), į kurį dedama plastifaktorių, veiksmingiausi jų — ftalatai, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus, pažeidžia kepenis, inkstus, neigiamai veikia lytinių organų vystymąsi, kaupiasi motinos piene, jie nėra surišti su plastiku ir pasišalina iš žaislo jį čiulpiant, kramtant ir taip toliau.
 

Nepamirškime ir to, jog be ftalatų, žaisluose būna ir mineralinių alyvų, kurias prarijus, gali kilti stiprus plaučių uždegimas, ir nikelio, sukeliančio stiprią alergiją.
 
Vaikai mėgsta piešti, modeliuoti, tačiau piešimo ir modeliavimo priemonės taip pat yra pavojingos, dėl į sudėtį įeinančių pigmentų, tipriklių, konservantų.
 
Atrodo, viskas, ką parduotuvėse siūlo mažiesiems, yra pavojinga. Kaip įmanoma saugiai pradžiuginti vaiką?
 
Pirmiausiai, pirkite ES pagamintus žaislus, nes tokiuose žaisluose negalima naudoti mineralinių alyvų ir organinių tirpiklių, ribojamas nikelio ir ftalatų kiekis plastikiniuose žaisluose vaikams iki 3 metų, o visi žaislai, mažesniems kaip 14 metų vaikams, turi būti pažymėti CE ženklu, kuris parodo, jog gamintojas ir importuotojas laikosi teisinių reikalavimų, netyčia prarijus žaislą, gali išsiskirti tik labai maži pavojingų medžiagų kiekiai.
 
Be to, venkite minkštų plastikinių žaislų, dygstant dantukams, duokite medinį žaislą ar audinio skiaute, venkite žaislų, pagamintų iš PVC (žymimas skaičiu 3) arba polikarbonato (žymimas skaičiu 7), pirkite medinius, nelakuotus ir nedažytus žaislus, barškučius. Geriausia, jei jie pagaminti iš tinkamai išaugintos medienos (pažymetos FSC) ženklu.
 
Ar esate kada pagalvoję, iš kokio buteliuko maitinate vaiką? Deja, dauguma šiandien gaminamų buteliukų yra gaminami iš polikarbonato. Jame kaip priedas yra naudojamas bisfenolis-A, kuris sukelia genetinius pakitimus, „pamėgdžioja“ hormonų estrogenų veiklą ir iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją, aktyvina prostatos vežį.

Kūdikių maitinimui patariama naudoti stiklinius buteliukus arba buteliukus, pagamintus iš PET (polietileno tereftalato) ir PP (polipropileno). Taip pat, patartina naudoti silikoninius čiulptukus, nes naudojant lateksinius gali išsiskirti nitrozaminai, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus.

 
Ką gi, pasirinkti tikrai sunku, o norint tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeima, iš tiesų, reikia daug domėtis ir sekti įvairias naujienas. Kitaip tariant, neleisti gamintojas mums tiekti „bet ko“, juk vartotojų apatija ir priveda prie gamintojų savivalės.

Parengė Goda Raibytė

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top