Esu ištekėjusi 27 metų moteris. Dirbu ir veiklos man netrūksta. Santykiai su vyru geri. Nesiskundžiu išvaizda, vyrai mane pastebi. Tačiau bendraudama su žavesniais vyrais, labai greit juos įsimyliu. Pakanka mirktelti akį ir aš leidžiuosi į paaugliškas svajones. Neesu išdavusi savo vyro. Tačiau prieš save gėda ir labai smalsu, kodėl taip greit įsimyliu?
Aušrinė
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Miela Aušrine, perskaičius Jūsų klausimą, susidaro įspūdis, jog didelių problemų Jūsų gyvenime lyg ir nėra – turite darbą, veiklos netrūksta, santykiai su vyru geri, gyvenimo paįvairinimui dėmesio sulaukiate ir iš kitų vyrų – tik džiaukis ir gyvenk. Tik štai „smagi“ problemėlė – „paaugliškai“, kaip pati sakote, įsimylite Jums dėmesį parodančius vyrus. Na, kadangi kol kas, kaip suprantu, tie Jūsų tariami įsimylėjimai nekelia realios grėsmės Jūsų santuokai, tai gal būt koks kitas santykių žinovas populiariai patartų Jums dėl to nesukti sau galvos ir mėgautis „paspalvintu“ gyvenimu. Tačiau aš Jums to nepatarsiu, nes netikiu „laimingu paspalvintu iliuzijomis“ gyvenimu bei spėju, kad Jūs ir pati netikite, spėju, kad Jums neramu ir nutuokiate, jog kažkas galbūt Jūsų gyvenime yra ne taip. Kodėl taip spėju? – ogi iš kelių prieštaravimų, kuriuos įžvelgiu Jūsų pateiktoje problemoje.
Pirma – prisistatote kaip ištekėjusi 27 metų moteris – taigi tikrai ne paauglė, tačiau savo spontaniškas svajones apibūdinate kaip paaugliškas. Antra – tvirtinate, jog neesate išdavusi savo vyro, tačiau Jums vistiek kažkodėl gėda. Sakote, kad gėda prieš save – reiškia kažkas Jūsų viduje žvelgia su priekaištu bei nerimu ir verčia Jus smalsauti „kodėl taip greit įsimyliu?“ Skatina pažinti save.
Ar tai įsimylėjimas?
Pirmiausiai, tai nedrįsčiau to, ką Jūs patiriate, vadinti įsimylėjimu – per stipriai pasakyta. Įsimylėjimas yra tarsi pirmoji meilės pakopa, jis gimsta iš dviejų žmonių santykio, akies mirktelėjimo tam tikrai nepakanka. Be to, jei tikrai būtumėte įsimylėjusi, tai negalėtumėte ramiausiai sakyti, jog santykiai su vyru geri, ir Jūsų pateikta problema neskambėtų žaismingai. Manau, kad tinkamiausias įvardijimas tam ką patiriate būtų „trumpalaikis susižavėjimas“. Tuomet suprantama tampa ir Jūsų panaudota daugiskaita: „bendraudama su jais (vyrais) labai greitai įsimyliu (susižaviu)“.
Kaip suprantu, Jūs ir pati labai rimtai šių susižavėjimų nevertinate, vadindama juos „paaugliškomis svajonėmis“. Tokioms svajonėms būdinga iliuzija, sentimentalumas, fantazija , t.y. kuomet asmeniui, kuris nėra gerai pažįstamas, priskiriamos trokštamos savybės, ir kuriami trokštami santykių scenarijai. Taigi, Aušrine, Jūs esate tarsi meilės scenarijų autorė, ir, beje, galite tais scenarijais pasinaudoti, pažindama save. Štai ką Jums siūlau.
Konretus pasiūlymas
Pirmas žingsnis. Analizuokite savo svajones ir kuriamus scenarijus – juk jie gimsta iš Jūsų pačios vidinio pasaulio – tai Jūsų slaptos mintys, viltys, troškimai, lūkesčiai, poreikiai, ilgesys. Pažinkit ir įvardinkit tai apie ką svajojat. Pvz.: galbūt Jūsų svajonės labai romantiškos, galbūt degančios aistra, galbūt svajonėse ieškote saugumo, o galbūt atvirkščiai – patiriate nuotykius ir riziką. Nežinau, ką jose aptiksite, Aušrine, tačiau pabandykite kiek įmanoma aiškiau sau įvardinti tai ką atrasit.
Antras žingsnis. Dabar sugrižkite į savo realų gyvenimą, į realius santykius su vyru ir paanalizuokite, kiek Jūsų gyvenime yra tų dalykų, apie kuriuos svajojate, kas tai bebūtų – romantika, aistra, švelnumas, pavojus, rizika, siurprizai, iššūkiai ir kt. Spėju, kad atrasite dalykus, kurių Jums trūksta, galbūt dalykus, kurių Jums labai stipriai trūksta, galbūt iš naujo atrasit ir įvertinsit dalykus, kuriuos jau turite. Dažniausiai svajojam ir fantazuojam apie tai ko mums trūksta, ko neturim, pamiršdami apie tai, ką turime. Todėl, norint susidaryti pilną vaizdą, svarbu, įvertinti ir tai, ką jau turite. Todėl analizėje siūlau įsivardinti tuos gerus dalykus, kuriuos patiriate santykiuose su vyru.
Trečias žingsnis. Dabar turite nuspręsti, ką toliau daryti. Ar leisitės toliau nešama paaugliškų svajonių, kurios nežinia kur nuneš (pvz.: gali nunešti ir į kairę, juk ne veltui sakoma, jog neištikimybė pirmiausia gimsta mintyse)? Ar imsitės iniciatyvos savo realiame gyvenime ieškoti, atrasti, kurti tai ko Jums trūksta?
Daryti tai tektų abiems su vyru, tektų kalbėtis, išsakyti savo lūkesčius ir kito išgirsti, tektų dirbti su savo asmenybe ir su santykiais, tektų atrasti vienas kitą iš naujo. Nors tai nėra lengva, tačiau tai teikia atradimo džiaugsmą ir vilčių išsipildymo palaimą. Tuomet natūraliai įgaunamas imunitetas vylingam akių mirksėjimui ir tuštiems susižavėjimams. Tuomet gyvenamas tikras gyvenimas su tikrais žmonėmis, tuomet, kaip Biblijoje gražiai pasakyta: „gyvenimo turime apsčiai“. To Jums nuoširdžiai linkiu, Aušrine.