Pirmą kartą savo istorijoje festivalis „Kino pavasaris“ pristatys net 13 Lietuvos kino kūrėjų premjerų – 6 dokumentinius ir 7 trumpo metražo vaidybinius filmus.
„Šie metai Lietuvos kinui ypač derlingi, tad „Kino pavasaris“ suteikia puikią galimybę susipažinti su šviežiausiais Lietuvos režisierių darbais. Iš viso kino kritikų komisijos atrankai buvo pateikta per 50 lietuviškų filmų, iš jų 34 išvys žiūrovai. Netikėti istorijų vingiai ar sava patirtimi paremti lietuvių filmai kviečia žiūrovą į tamsias kino teatrų sales pajausti, atrasti bei nusišypsoti“, – sako festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.
Antrus metus festivalio žiuri Lina Kaminskaitė – Jančorienė, Laima Kreivytė bei Renata Šukaitytė rinks Geriausią debiutinį filmą, o žiūrovai pirmą kartą bus kviečiami išrinkti Geriausią festivalio Lietuviškos programos filmą. Publika galės balsuoti interneto svetainėje www.kinopavasaris.lt.
„Geriausio debiutinio filmo titulu siekiame paskatinti pradedančius režisierius nesustoti bei realizuoti savas idėjas. Kasmet į festivalį su naujais filmais grįžtantys kūrėjai labai džiugina, gali stebėti, kaip kūrėjas atranda savo stilių“, – teigia J. Zavišaitė.
Festivalis „Kino pavasaris“ pirmasis Lietuvos auditorijai pristatys Berlyno kino festivalyje parodytus lietuvių kūrinius. Viena svarbiausių šių metų premjerų – tai Manto Kvedaravičiaus dokumentinis debiutinis filmas „Barzakh”. Be žinios dingę artimieji yra viena pagrindinių pokario zonos gyventojų tragedijų. Norėdamas atskleisti šį skausmą, režisierius beveik tris metus praleido filmuodamas čečėnų šeimos gyvenimą. Per gan trumpą laiką filmas spėjo atidaryti „DocPoints“ festivalį Suomijoje, dokumentinių filmų programą Berlyno tarptautiniame kino festivalyje Vokietijoje bei pastarajame festivalyje būti apdovanotu „Amnesty international“ premija bei Ekumeninės žiuri prizu.
Pristatomas ir antrasis Berlyno kino festivalio „Panorama” programoje rodytas filmas – tai jaunojo lietuvių kino kūrėjo Romo Zabarausko drama „Porno melodrama”. Režisierius drąsiai kalba apie homoseksualų gyvenimą ir problemas Lietuvoje, kuri, jo žodžiais tariant, garsėja homofobija.
Žiūrovai festivalyje galės išvysti ir naują spalvingą vaidybinį filmą „Knygnešys” (rež. Jonas Trukanas). Tai jaunų lietuvių kūrėjų, kino meno besimokančių D. Britanijoje darbas, nukelsiantis žiūrovus į 19 a. Lietuvos gyvenimą.
„Čeburekų pardavėjai“ (rež. Tomas Bručas) – filmo istorija gimė iš asmeninės patirties – režisierius pats dvi vasaras praleido Palangos paplūdimyje prekiaudamas čeburekais. Filmo personažai – jo draugai, buvę kolegos, kai kurie čeburekų prekyboje likę iki šiol. Šis nulinio biudžeto filmas yra sukurtas iš idėjos, siekiant atskleisti slaptą čeburekininkų pasaulį.
„Tėvas“ (rež. Kristina Sereikaitė) – debiutinis trumpametražis dokumentinis filmas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operatorystės meną baigusi režisierė filmuoja savo pačios tėvą, kuris, pamiršdamas priešais esančią kamerą, atskleidžia savo mažą pasaulėlį, kupiną prisiminimų ir graudžiai linksmos gyvenimo patirties.
„Chebriarchatas“ (rež. Ramunė Čekuolytė) – tai dokumentinis filmas apie Nepriklausomos Lietuvos kultūros situaciją šalyje 14-kos žymiausių šalies menininkų akimis. Filme pasisako A. Mamontovas, P. Geniušas, V. Tarasovas, R. Rastauskas, Š. Bartas bei kiti svarų indėlį į Lietuvos kultūrinį gyvenimą įnešę kūrėjai.
„Laisvė kurti“ (rež. Evaldas Jansas) – menotyrininkų vadinamos „Emisijos“ kartos atstovų kūrėjas pristato filmą apie įkalinimo įstaigose kuriančius kalinius. Pasaulį rodydamas kalinių, arba socialinio dugno akimis, Jansas perkelia žiūrovą į tokį kontekstą, apie kurį paprastai nieko nenorime žinoti – pavaišina pilno metro formatu tirštos specifinės, kontroversiškos tikrovės doze.
„Aš, veteranė“ (rež. Darius Jarašūnas) – trumpametražis filmas apie antrojo pasaulinio karo veteranę, ketinančią atšvęsti, ko gero, didžiausią savo gyvenime šventę – gegužės 9-ąją – Pergalės dieną. Tai drąsus režisieriaus žvilgsnis į Nepriklausomoje Lietuvoje gyvenančią prorusišką kartą ir jos vertybes.
Vaidybinis filmas „2 indeliai jogurto“ (rež. A. Mickevičius) ir trumpametražiai filmai „Kai ji vaikšto šalia“ (rež. A. Navickaitė), „Pravalas“ (rež. R. Marcinkus) – tai jausmingi pasakojimai apie mūsų gyvenimus, artimus žmones ir skaudžias klaidas, kurias neretai suprantame tik pažvelgę į jas iš šalies.
Trumpametražis filmas „Trečiadieniais“ (rež. I. Javaitytė) pasakoja apie prekybos centre perkančią senyvo amžiaus moterį, kurios vaidmenį atlieka žymioji Galina Dauguvietytė. Filmas – tai tarsi visuomenės atspindys, kalbantis apie orumą, neturtą bei svajonę.
„Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“ (rež. A. Blaževičius, M. Sruogius) – tai karą išgyvenusios senyvos moters Vandos Gruodytės paveikslas, kuris kuriamas jos pačios atvirais pasakojimais. Daugybę kartų nusivylusi moteris nenustoja kabintis į gyvenimą: „…Va sėdžiu gyva. 79 metai man – reiškias prisitaikiau.“