„Kitos knygos“ mugėje pristato 12 kontrkultūros ir socialinės kritikos leidinių

„Kitų knygų“ leidykla, nekreipdama dėmesio į vis nesibaigiančią krizę, Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvylika kontrkultūros ir socialinės kritikos leidinių.

Tarp grožinės literatūros autorių dominuoja garsūs ir kontroversiški literatūrinio andergraundo vardai: J. G. Ballardas, Charlesas Bukowskis, Allenas Ginsbergas, Brettas Eastonas Ellisas, Manuelis Puigas, Irwine‘as Welshas. Besidomintiems politika išleistos Noamo Chomsky ir Johno Perkinso socialinės kritikos studijos. Leidykla neužmiršo ir lietuvių autorių – naujas knygas mugėje pristatys finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas, publicistas ir poetas Vytautas Rubavičius bei jauna prozininkė Aleksandra Fomina.

Allen Ginsberg. Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai. Eilėraščių rinktinė, iš anglų k. vertė Marius Burokas ir Kasparas Pocius, Kitos knygos, 2011.

„Kitų knygų“ leidykla pristato Alleno Ginsbergo (1926–1997) – legendinės XX a. literatūros asmenybės – pirmąją poezijos knygą lietuviškai. A. Ginsbergas šokiravo Ameriką šeštajame dešimtmetyje, tapo ryškiausia kontrkultūros figūra ir iš esmės pakeitė amerikiečių literatūrą, Tai vienas garsiausių amerikiečių poetų – tikrasis ir tyrasis Amerikos balsas, nepraustaburnio genijaus Arthuro Rimbaud, ekscentriko Walto Whitmano ir mistiko Williamo Blake'o mokinys, poezijos šamanas, ryški kontrkultūrinio judėjimo figūra. Jo tekstai – atviri, šokiruojantys, provokuojantys, o svarbiausia, jie priverčia ieškoti tiesos, abejoti dogmomis ir užduoti nepatogius klausimus.

Ginsbergo „Staugsmas“, kaip ir Kerouaco „Kelyje“ bei Burroughso „Nuogas kąsnis“, nutiesė kelius hipių klajonėms, padėjo vartotojišku gyvenimo būdu nusivylusiam jaunimui kurti naują kultūrą. Šioje literatūroje viskas yra nekalta – narkotikai, nežabotas seksualinis gyvenimas, įstatymų pažeidinėjimas. Nekalta, nes persunkta stipriu pirmapradžiu gyvenimo geismu ir svaiguliu, leidžiančiu pasiekti „absoliutų nušvitimą“.

Knygos pristatymas rengiamas 2011 m. vasario 19 d., šeštadienį, 19:00 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.2. konferencijų salėje („Litexpo“ parodų rūmuose, Laisvės pr. 5, Vilniuje). Prisiminimais dalinsis Rolandas Rastauskas, 1984 metais bendravęs su Allenu Ginsbergu, kai šis drauge su garsių JAV literatų delegacija lankėsi Vilniuje. Trumpą pranešimą „How Ginsberg Revolutionized America Through Poetry“ perskaitys amerikiečių poezijos žinovas Jake‘as Levine‘as, pagal Fulbright programą dirbantis Vilniuje. Alleno Ginsbergo vertėjai Marius Burokas ir Kasparas Pocius perskaitys keletą savo verstų tekstų.

Noam Chomsky. Hegemonija arba išgyvenimas: Amerikos siekis viešpatauti pasaulyje. Politikos studija, iš anglų k. vertė Tomas Čiučelis, Kitos knygos, 2011.

Noamas Chomsky (g. 1928) pasauliui žinomas kaip lingvistas, filosofas, kognityvistas ir aktyvus tarptautinės politikos komentatorius. XX a. 6-ajame dešimtmetyje jis išplėtojo to meto lingvistikos mokslą reformavusias idėjas, o vėliau pradėjo aktyvią politinio disidento ir kairiojo intelektualo veiklą. Tokios veiklos rezultatas šiandien yra nesuskaičiuojamos paskaitos ir pasisakymai, straipsniai, interviu ir daugiau nei 150 knygų, kuriose itin sistemingai ir nuodugniai kritikuojamas korporacinis kapitalizmas, didžiųjų pasaulio valstybių keliami karai, ekspansinė JAV užsienio bei vidaus politika.

Nepaisant išties legendinio populiarumo akademinėse kairiųjų aktyvistų ir viso pasaulio disidentų gretose, N. Chomsky niekad nesulaukė deramo populiariosios žiniasklaidos dėmesio. Kita vertus, toks dėsningumas tik akivaizdžiai patvirtina šio unikalaus intelektualo veiklos svarbą pasaulyje, kuriame didžiausi nusikaltimai vykdomi mojuojant taikos vėliava, o istorija seniai tapusi revizionizmo objektu.

Ši knyga – tai akademiškai nuodugnus ir morališkai blaivinantis žvilgsnis į JAV užsienio politiką nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. Kiekvieną teiginį, kiekvieną kaltinimą ir kiekvieną išvadą autorius pagrindžia kruopščiai sudaryta įrodymų virtine ir įvertina vadovaudamasis daugiausia atsakomybės reikalaujančiu principu – teise kalbėti tiesą, kad ir kokia nepatogi bei skaudi ji būtų.

Aleksandra Fomina. Mes vakar buvom saloje. Romanas, Kitos knygos, 2011.

Aleksandra Fomina – 1980 m. Kaune gimusi rašytoja, 2004 m. išleidusi veržlų ir grakštų debiutinį apsakymų rinkinį „Nepaprastoji padėtis“, – pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigą pasitiko stebėtinai dideliu romanu „Mes vakar buvom saloje“, kurį kritikai jau spėjo pakrikštyti XXI a. prarastosios kartos epu.

Pagrindinė romano herojė Ūla – dvidešimtmetė pasaulio pilietė iš Rytų Europos, subrendusi radikalių socialinių pokyčių bei vertybių virsmo laikotarpiu, – palieka konservatyvųjį posovietinį Kauną ir persikelia į laisve bei įvairove trykštantį naująjį babiloną – Londoną. Tačiau čia – kunkuliuojančiame alternatyvaus gyvenimo būdo, skvotų bei subkultūrų katile – ji susiduria su žiauriomis gyvenimo sąlygomis ir beviltiškai sunkiu darbu, – bukinančiu, griaunančiu bet kokią ramybę, verčiančiu žmogų bejausmiu televizijos primestų standartų garbintoju.

Romanas žymi visos Rytų Europos jaunimo kartos, subrendusios amžių sandūroje, pakilimą ir krytį. Tai dar vienos prarastosios kartos – išsilaisvinusios iš iliuzijų, bet nusivylusios (pranc. – désenchantée) „N“ kartos – manifestas. Ši karta išsilaisvino iš ideologinių, politinių ir religinių iliuzijų, tačiau pateko į pragmatiškos ir egoistiškos kasdienybės rutiną, sukeliančią visuotinį nusivylimą bei apatiją. „Renkuosi mažesnį blogį, todėl net nelinkėsiu jums viso gero, nes nieko aš jums nelinkiu – jums vis tiek visada bus per mažai, per prastai, per silpnai, aš linkiu jums palaimingos tuštumos mažame namelyje su trim medeliais, radijo taško, palydovinės antenos, poros šunų, daug porų šlepečių, mažai knygų ir per mažai laisvo laiko. Išjunkite televizorių ir pažiūrėkite vieni kitiems į akis ilgiau nei tris sekundes. Ką jūs matote?” – štai „N“ kartos palinkėjimas pasauliui.

Knygos pristatymas rengiamas 2011 m. vasario 19 d., šeštadienį, 20:00 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.3. konferencijų salėje („Litexpo“ parodų rūmuose, Laisvės pr. 5, Vilniuje). Renginyje dalyvaus romano autorė A. Fomina, repo atlikėjas MC Messiah ir „slam“ poezijos atlikėjas Žygimantas Kudirka. Tekstams gyvai kompiuteriu akomponuos Jacques Gaspard Biberkopf. Literatūra, repas ir slemas susijungs į organišką miesto kultūros kompoziciją, kurią vainikuos slemo ir repo stiliumi atliekamas A.Fominos romano „Mes vakar buvom saloje“ fragmentas.

Charles Bukowski. Holivudas. Romanas, iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas, Kitos knygos, 2010. Charles Bukowski. Moterys. Romanas, iš anglų k. vertė Inga Tuliševskaitė, Kitos knygos, 2010.


„Kitų knygų“ leidykla baigė leisti Charleso Bukowskio romanų plejadą. Anksčiau išleidusi romaną „Moterys“ (Women, 1978), kurį Charlesas Bukowskis sukūrė jau perkopęs penktąją dešimtį, tapęs pripažintu Jungtinių Valstijų poetu ir prozininku, leidykla išleido ir „Holivudą“ – paskutinįjį amerikiečių literatūros chuligano Charleso Bukowskio romaną, išnyrantį į dienos šviesą lietuviškai.

„Holivude“ autorius parodo naująją savo talento pusę – tampa satyriku ir pačių neįtikinamiausių paskalų apie Holivudo žvaigždes rankiotoju. Egoistiški aktoriai, mazochistiški agentai, nykūs viešbučiai, nušiurę neaprėpiamo Los Andželo priemiesčiai ir viščiukų apsėstas prancūzas – tai žvilgsnis į Holivudo kino fabriką nuolat įkaušusio naujai iškepto scenaristo Henrio Činaskio akimis.

Romane Ch. Bukowskis vaizduoja savo gyvenimo laikotarpį, kada rašė scenarijų kino filmui „Baro musė“ („Barfly“). Filmą 1987 m. susuko režisierius Barbetas Schroederis, pasikvietęs tokias žvaigždes kaip Faye Dunaway ir Mickey Rourke‘as. Kaip tik tada Ch. Bukovskis buvo pagaliau pastebėtas ir pripažintas savo tėvynėje. Taigi šlovė Buką susirado likus septyneriems metams iki jo mirties, nors ją atnešęs Amerikos „svajonių fabrikas“ taip ir liko it slogus prisiminimas.

Knygos pristatymas rengiamas 2011 m. vasario 18 d., penktadienį, 17:00 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.1. konferencijų salėje („Litexpo“ parodų rūmuose, Laisvės pr. 5, Vilniuje). Mugės lankytojai kviečiami į Šiaulių menininkų muzikinį spektaklį „Pilmatis“, sukurtą Ch. Bukowskio poezijos motyvais. Muzikinį ir poetinį „Pilmaties“ vyksmą kurs aktorius Rolandas Dovydaitis, Gintaras Dzidolikas, Tomas Lavickas, Gintautas Gascevičius, Eligijus Žilinskas, Jūratė Stakvilevičienė, Jolita Damaševičienė, Elvina Kančiauskienė ir Gitana Uptienė.

John Perkins. Ekonomikos smogiko išpažintis. Autobiografinis pasakojimas, iš anglų k. vertė Marius Burokas. Kitos knygos, 2011.


JAV Nacionalinė saugumo agentūra 1981 m. slapta užverbavo Bostone įsikūrusios strateginių konsultacijų firmos „Chas. T. Main” vyriausiąjį ekonomistą J. Perkinsą. Daugiau nei dešimt metų jis veikė kaip „ekonomikos smogikas”, padedantis JAV vyriausybei bei tarptautinėms korporacijoms šantažuoti užsienio šalių vadovus, priversti juos vykdyti JAV naudingą politiką bei sudaryti JAV verslui pelningas sutartis. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių J. Perkinsas nusprendė užbaigti 20 metų rašytą knygą bei atvirai papasakoti apie jo sąžinę slegiančius nešvarius darbelius.

2004 m. JAV pasirodžiusi Johno Perkinso knyga „Ekonomikos smogiko išpažintis“ („Confessions of an Economic Hitman”) – pirmasis pasaulyje autobiografinis pasakojimas, kuriame autorius atskleidžia itin slaptos „ekonomikos smogikų“ grupės gyvenimą ir veiklos metodus. Šioje knygoje J. Perkinsas išviešina slaptus JAV imperinės politikos siekius ir kitaip nei žiniasklaida nušviečia politinį ir ekonominį pasaulio žemėlapį pakeitusius įvykius: islamistinio perversmo Irane organizavimą, JAV invaziją į Panamą ir Iraką, bandymą nuversti Venesuelos prezidentą H. Chavezą, kišimąsi į Indonezijos, Ekvadoro, Kolumbijos vidaus reikalus.

Šis pagaulus ir atviras pasakojimas, iš karto tapęs bestseleriu JAV ir Europoje, parodo, kad pasaulio galingieji anaiptol nėra geraširdžiai žmonių globėjai, kokius mes juos matome per televiziją. Knyga itin aktuali šiomis dienomis, kai pasaulį užklupo globali ekonominė krizė, o dauguma vargingesnių valstybių tam, kad išgyventų, yra priverstos skolintis milijonus iš Pasaulio banko ar Tarptautinio valiutos fondo.

Brett Easton Ellis. Amerikos psichopatas. Romanas, iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė, Kitos knygos, 2010.


Atsargiai! Šią knygą skaityti nepilnamečiams ir jautrios psichikos žmonėms nepatartina – ji gali sukelti sudėtingų psichologinių išgyvenimų! Bretas Eastonas Ellisas, nepaisant visų dėl jo kūrybos kilusių skandalų, laikomas vienu svarbiausių XX a. pabaigos visuomenės demaskuotojų, šokiruojančiais vaizdais metaforiškai atskleidusių brutalią šiuolaikinio amerikiečių gyvenimo šerdį. Į 27 kalbas išversta B. E. Elliso kūryba lietuviškai pasirodo pirmą kartą.

„Amerikos psichopatas“ – pats skandalingiausias B. E. Elliso romanas – daug kartų buvo draustas, cenzūruotas ir pasmerktas. „Simon & Sсhuster“ leidykla, sumokėjusi autoriui 300 tūkst. JAV dolerių honoraro, atsisakė leisti knygą dėl nuolatinių konservatyvios moralės saugotojų, aršių feminisčių ir turiniu pasibaisėjusių spaustuvių darbuotojų protestų. 1991 m. knygą galiausiai išleido „Vintage Books“, tačiau didžiausi Amerikos knygynai dar ilgai atsisakė ją platinti.

Romanas parodo tikrąjį „amerikietiškąja svajone“ įtikėjusių socialinių psichopatų veidą. Jame nesutiksite nė vieno teigiamo personažo, nepatirsite nė vieno žmogiško jausmo ar kilnaus poelgio. Pagrindinis veikėjas – jaunas, žavus, turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas Volstrito brokeris Patrikas Beitmanas – dienomis gyvena nepriekaištingą respektabilaus aukštuomenės atstovo gyvenimą, o naktimis virsta serijiniu žudiku, narkomanu, kankintoju. Tačiau net kankindamas kokį nors savęs „nevertą“ individą – prostitutę ar valkatą, – jis išlieka tikras buržua ir sugeba aukoms perskaityti ilgiausią paskaitą apie brangių restoranų ypatybes, kūno priežiūros priemones, popmuzikos žvaigždes ir geriausias viskio rūšis.

Šis romanas ir pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas („American Psycho“, rež. Mary Harronas, 2000) pirmiausia aktualūs dėl negailestingos socialinės kritikos. „Amerikos psichopate“ vaizduojamas pragaras, kurio vartai išpuošti garsiausiais prekių ženklais, o jo gyventojai nepagydomai serga sunkiausia žvaigždžių ligos forma. Šis pragaras – tai dabartinė mūsų visuomenė.

J. G. Ballard. Saulės imperija. Romanas, iš anglų k. vertė Irena Jomantienė, Kitos knygos, 2010.

Britų rašytojas J. G. Ballardas (1930–2009), išgarsėjęs romanu „Avarija“ (1973, liet. – 2010) kaip ekstremalių psichopatologinių būsenų tyrinėtojas, 1984 m. parašė autobiografinį pasakojimą „Saulės imperija”, kuriame tiria paties ekstremaliausio XX a. žmonijos įvykio – II-ojo pasaulinio karo – įtaką žmogaus psichikai. Kraupioje bado, mirčių ir žmonių žiaurumo istorijoje autorius nuoširdžiai pasakoja, ką jis pats – vienuolikmetis anglų paauglys – patyrė japonų okupuotame Šanchajuje bei Lunghua koncentracijos stovykloje. Be jokių moralės skrupulų fiksuojantis baisias karo žaizdas berniuko sąmonėje, rašytojas sukūrė širdį veriantį perspėjimą žmonijai, pasidavusiai smurto, galios ir dominavimo kultui.

Kraupioje bado, mirčių ir žmonių žiaurumo istorijoje autorius nuoširdžiai pasakoja, ką jis pats – vienuolikmetis anglų paauglys – patyrė japonų okupuotame Šanchajuje bei Lunghua koncentracijos stovykloje. J. G. Ballardas –tikras ekstremalių psichopatologinių būsenų tyrinėtojas – kruopščiai preparuoja sudėtingus psichologinius procesus mažojo Džimo sąmonėje ir parodo, kad karas, nepaisant visų žiaurumų, berniukui... patinka, nes išlaisvina iš puritoniškų britų bendruomenės suvaržymų.

Knygos pristatymas vyks 2011 m. vasario 19 d., šeštadienis, 17:00 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.5. konferencijų salėje („Litexpo“ parodų rūmuose, Laisvės pr. 5, Vilniuje). Mugės lankytojai kviečiami į videodiskusiją „Prichopataloginių būsenų analizė J. G. Ballardo kūryboje“. Filmų „Avarija“ ir „Saulės imperija“ fragmentus komentuos psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė ir poetė Aušra Kaziliūnaitė.
Stasys Jakeliūnas. Lietuvos krizės anatomija. Ekonomikos studija, Kitos knygos, 2010.

Finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygoje „Lietuvos krizės anatomija” nuosekliai nagrinėjamos finansinės Lietuvos krizės priežastys ir pateikiami jos įveikimo būdai. Kodėl Lietuva patyrė ekonominę depresiją − suminį 15 proc. BVP nuosmukį, − kai gretimos Lenkijos ekonomika toliau augo? Kas tie Lietuvos politikai, kurie turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokios padėties šalyje? Koks vaidmuo įsiplieskiant krizei teko Švedijos komerciniams bankams ir jų apetitą turėjusiam tramdyti Lietuvos bankui? Kas yra A. Kubilius − Lietuvos gelbėtojas ar dar vienas ekonominės propagandos specialistas? Į visus šiuos klausimus paprasta kalba atsako „Lietuvos krizės anatomijos” autorius.

S. Jakeliūnas studijavo finansus bei verslo vadybą JAV, dešimt metų vadovavo investicijų ir finansų padaliniui stambioje Lietuvos finansų įmonėje, nuo 2006 m. dirba kaip nepriklausomas finansų analitikas. Jis yra parašęs nemažai straipsnių apie Lietuvos ir viso pasaulio finansų sistemą bei skaitęs daug pranešimų konferencijose ir seminaruose, tačiau ši knyga yra pirmasis jo rimtas darbas siekiant kompleksiškai įvertinti dabartinę Lietuvos ekonomikos būklę ir perspektyvas.

Knygos priešlapiuose pateikiami Lietuvos ekonomistų, finansų ekspertų bei politikų – A. Butkevičiaus, R. Dargio, V. Geralavičiaus, K. Glavecko, G. Kirkilo, A. Maldeikienės, G. Nausėdos, R. Rudzkio, R. Valatkos, I. Šimonytės – komentarai, vertinantys šios knygos svarbą. Autoriaus įžvalgos knygoje išdėstytos chronologine tvarka, todėl skaitytojams nesunku atsekti įvykių eigą ir susidaryti bendrą vaizdą, kada susiformavo krizės užuomazgos ir kaip ji vystėsi.

Knygos pristatymas rengiamas 2011 m. vasario 18 d., penktadienis, 20:00 val., Vilniaus knygų mugės Forume („Litexpo“ parodų rūmuose, Laisvės pr. 5, Vilniuje). Viešoje diskusijoje „Lietuvos krizės įveikimo keliai ir klystkeliai“ kartu su publika bus aptariamos pastarųjų metų ekonominės krizės priežastys bei galimi jos įveikimo būdai. Diskusijoje dalyvaus finansų analitikas, knygos „Lietuvos krizės anatomija“ autorius Stasys Jakeliūnas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. Povilas Gylys ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Manuel Puig. Moters vorės pabučiavimas. Romanas, Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė, Kitos knygos, 2011.


M. Puigas (1932–1990) – Argentinos prozininkas, dramaturgas ir kino scenaristas, vienas impozantiškiausių ir paslaptingiausių XX amžiaus Lotynų Amerikos rašytojų. Magiškajam realizmui, kuris buvo būdingas daugeliui XX a. antroje pusėje kilusio „lotyniškojo bumo“ autorių, M. Puigas priešpriešino kasdienę kalbą, epinę kino poeziją, populiarių žurnalų stilių ir perdirbtus masinės kultūros stereotipus. Visa tai jo romanuose virto poparto koliažais, tviskančiais ryškiomis kasdienybės spalvomis.

„Moters vorės pabučiavimas“ – 1976 m. Ispanijoje išleistas kontroversiškas Argentinos rašytojo Manuelio Puigo romanas, 1985 m. ekranizuotas Holivudo ir pelnęs „Oskarą“, o 1992 m. virtęs įstabiu Brodvėjaus miuziklu, pelniusiu 7 „Tonny“ apdovanojimus.

„Moters vorės pabučiavimas“ žymi J. Peróno diktatūros priversto emigruoti kairiųjų pažiūrų rašytojo posūkį į žmogaus laisvės problematiką. Romane pavaizduotas pigmalioniško tipo herojus – dėl „nepadoraus elgesio“ persekiojamas homoseksualas. Abu personažai susitinka toje pačioje kameroje tarytum šiuolaikiški Marato ir de Sado prototipai, įkūnijantys amžiną kovą už politinę ir asmeninę laisvę. Homoseksualas, pasinaudojęs vien kino istorijų apžavais, sugeba sugundyti politinį kalinį savo nuoširdumu bei gebėjimu pasakoti pačias neįtikinamiausias istorijas.

Vytautas Rubavičius. Lietuva: korupcinė demokratija. Politinė publicistika, Kitos knygos, 2010.

Rašytojo, kultūrologo ir politikos apžvalgininko Vytauto Rubavičiaus esė ir straipsnių knygoje „Lietuva: korupcinė demokratija“ negailestingai kritikuojama lietuviška politinė sistema, grindžiama siaurais valdančiųjų interesais ir visuomenėje tarpstančiais korupciniais santykiais. Šią sistemą autorius vadina įvairiai – vaizduojamąja demokratija, parodomąja demokratija, valdoma demokratija, korupcine demokratija, – tačiau jos esmė ta pati. Vaizduojamoji (parodomoji, valdoma, korupcinė, procedūrinė) demokratija – tai iš viršaus nuleistas visuomeninių santykių karkasas, kuris nubrėžia griežtą ribą tarp valdžios ir valdomųjų, nors per propagandą bei įstatymų manipuliacijas ją tarytum panaikina ir tokiu būdu valdomiesiems sukelia lygiateisiškumo bei demokratiškumo iliuziją.

Autorius – tvirto sakinio ir sunkiai atremiamų argumentų meistras – ne tik įvardija padėtį, bet ir siūlo tam tikras išeitis. Nesitapatindamas nei su kairiaisiais, nei su dešiniaisiais, tačiau pasiskolindamas geriausias jų idėjas, V. Rubavičius kuria naują idėjinį konstruktą, kuris remiasi dviem pagrindiniais žmonių išlaisvinimo ir įgalinimo principais – realia savivalda ir tiesiogine demokratija. Autoriaus nuomone, Lietuvai būtina tiesioginė demokratija – demokratinė sistema, grindžiama realia savivalda, tiesioginiu atstovavimu ir tiesioginiais rinkimais.

Knygą „Lietuva: korupcinė demokratija“ V. Rubavičius skiria tiems skaitytojams, kurie nori suprasti, kodėl jie taip gyvena. Kodėl valdo tie patys ir taip pat, kad ir ką piliečiai rinktų? Kodėl žmonės per 20 metų neįgijo jokios galios spręsti savo gyvenimo problemas? „Žmonės turi įsisąmoninti, kad jie gali patys tvarkytis savo gyvenimą, bent jau kasdienį, ir suprasti, kad ši galimybė iš jų yra atimta“, – tvirtina autorius. „Pagrindinė knygos mintis aiški – toliau taip gyventi nebegalima“, – reziumuoja knygos recenzentas filosofas Vytautas Radžvilas.

Irwine Welsh. Purvas. Romanas, iš anglų k. vertė Donatas Stačiokas, Kitos knygos, 2010.

Škotijos rašytojo Irvine‘o Welsho – kultinio romano „Traukinių žymėjimas“ (1993, liet. 2008) autoriaus – knygos pasižymi itin juodu humoru, nepraustaburne satyra, velniškai kandžiomis frazėmis ir purvinu gatvės slengu. Jų veikėjai – skurdžių Edinburgo priemiesčių liumpenai – sukasi beviltiškoje alkoholio, narkotikų, sekso ir futbolo karuselėje. Nė kiek nenudailintas socialinių apačių gyvenimo dugnas iškyla trečiajame I. Welsho romane „Purvas“ („Filth“, 1998).

Romano pavadinimas „Filth“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia ne tik purvą ir nešvankybę, bet ir žargonu vadinamą policininką. „Purvo“ herojus – tūlas tvarkos sergėtojas, Edinburgo policininkas Briusas Robertsonas –. mėgsta žaginti jaunas merginas, spardyti sulaikytiesiems galvas, plėšti senas ponias ir svaigintis nelegaliomis substancijomis. Jis būtų tipiškas I. Welsho herojus – rasistas, seksistas, alkoholikas, narkomanas, padugnė, tačiau iš jo sklinda ir sveiko proto balsas. Tai Briuso superego liekana – kaspinuotis, gyvenantis policininko viduriuose. Kaspinuotis, analizuodamas Briuso vaikystę, lyg patyręs psichoanalitikas atskleidžia tikrąsias blogio priežastis ir paaiškina, kada, kaip ir kodėl Briusas tapo tokiu (ne)žmogumi. Mirtina dviejų gyvūnų – kirmino ir kiaulės (taip vadinami britų kopai) – psichologinė dvikova ir yra pagrindinis šio romano variklis.

Kai 1998 m. knyga pasirodė Didžiojoje Britanijoje, ją reklamuojančiame plakate ir viršelyje buvo nupiešta stilizuota kiaulės galva su policininko šalmu. Iš kai kurių knygynų plakatai buvo konfiskuoti, o autorius apkaltintas „policininkų garbės ir orumo įžeidimu“. Po šio incidento policijos veiksmus smarkiai kritikavo britų žmogaus teisių gynėjai ir žiniasklaida.

Laikas.lt

kitos knygos, knygos, Vilniaus knygų mugė

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai