Skaitančiųjų auditorijai veikiausiai nereikia pristatinėti žymiausio norvegų rašytojo Jostein Gaarder. Daugelis žino ir yra skaitę jo romaną apie filosofijos istoriją „Sofijos pasaulis“. Į lietuvių kalbą išverstos ir tokios autoriaus knygos, kaip „Ei! Ar čia yra kas nors?“, „Maja“, „Mergaitė su apelsinais“, „Cirko direktoriaus duktė“.
Leidyklos „Tyto alba“ kvietimu, J. Gaarder lankėsi ir šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Kaip ir reikėjo tikėtis, susitikimas su rašytoju sulaukė milžiniško skaitytojų dėmesio. Buvusieji patvirtins: valandą trukęs renginys tikrai neprailgo, buvo kaip reta gyvas ir turiningas.
Nepraranda gebėjimo stebėtis
Prisimindamas kūrybinio kelio pradžią, J. Gaarder visada akcentuoja vienuoliktuosius savo gyvenimo metus. Būtent tada jį aplankė didingas metafizinis pojūtis. Rašytojas teigia supratęs, kad pasaulis – tai didžiulė neįmenama paslaptis, o jis pats esantis šios paslapties dalis.
J. Gaarder entuziastingai pasakoja, kad apimtas nuostabos jis ėjo pas suaugusiuosius ir klausė: argi nenuostabu, kad mes gyvename, argi nenuostabu, kad esame šio pasaulio dalis? Šie santūriai reagavo į berniuko klausimus ir abejingai tvirtino, kad tai esą visiškai normalu. Bėgant metams rašytojas, vaikus vadinantis tikraisiais filosofais, neprarado gebėjimo stebėtis ir smalsauti. Šiais pojūčiais persmelktos ir visos J. Gaarder knygos.
Pripažinimo nesitikėjo
Pasaulinę šlovę autoriui pelnė 1991 metais išleistas romanas apie filosofijos istoriją „Sofijos pasaulis“, išverstas į daugiau kaip 50 kalbų. J. Gaarder, pats dešimt metų dėstęs filosofijos istoriją, teigia, kad šios knygos idėja gimė supratus, jog jauniesiems skaitytojams nereikia dar vieno nuobodaus filosofijos vadovėlio. Taip jo galvoje gimė paauglė Sofija, kurios pašto dėžutėje ima atsirasti paslaptingi laiškai, raginantys kelti didžiuosius gyvenimo klausimus.
Kalbėdamas apie „Sofijos pasaulį“, rašytojas prisipažįsta nesitikėjęs pasaulinio pripažinimo. „Kai pradėjau rašyti šį romaną, pasakiau žmonai: iš jo mes tikrai neuždirbsim. Ji atsakė: tuomet kuo greičiau jį baik“, – prisimena J. Gaarder. Iš pradžių leidykla ilgai dvejojo, ar verta leisti 500 puslapių romaną apie filosofiją paaugliams. Rašytojas pasakoja, kad labai dėkojo leidėjams, sutikusiems išleisti knygą edukaciniais tikslais. Viskas baigėsi tuo, kad romanas tapo ne tik pelningiausia knyga, kada nors išleista Norvegijoje, bet ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Paprašytų staliuko keturiems
J. Gaarder dažnai sulaukia klausimų, kaip pavyzdžiui, kurio filosofo idėjos yra artimiausios jam pačiam, tačiau prisipažįsta sunkiai galintis į juos atsakyti. Rašytojas teigia romantizuojantis tautinę tradiciją – norvegiškus mitus ir dainas – bei gamtą. Ir priduria jaučiantis prielankumą Spinozos idėjoms. „Šis filosofas dėjo lygybės ženklą tarp gamtos ir Dievo“, – teigia jis.
Rašytojas dažnai prisimena nutikimą, kai vienas apsukrus žurnalistas nusprendė kiek pakeisti klausimą ir pasiteiravo, su kuriais filosofais J. Gaarder norėtų pabendrauti pomirtiniame pasaulyje. „Sofijos pasaulio“ autorius teigia paminėjęs Sokratą, Jėzų ir Budą.
Pasak jo, Sokratas kėlė esminius būties klausimus, Jėzus buvo vienas svarbiausių moralės filosofų, o Buda – neprilygstamas psichologas. J. Gaarder priduria, kad visus šiuos asmenis vienija vienas bruožas – mįslingumas. „Taigi, jei turėčiau galimybę, danguje paprašyčiau staliuko keturiems, mielai su jais padiskutuočiau“, – reziumuoja rašytojas.
Domisi aplinkosauga ir politika
J. Gaarder ne tik užsiima kūryba, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. 1997 metais jis su žmona Siri Dannevig įsteigė Sofijos premiją (Sophie Prize). 100 000 JAV dolerių vertės premija kiekvienais metais įteikiama už nuopelnus ekologijos ir vystymosi srityse.
Rašytojas pasakoja, kad sumanymas įsteigti Sofijos fondą kilo tuomet, kai visame pasaulyje sėkmingai parduodamos jo knygos ėmė nešti vis didesnį pelną. „Mudu su žmona nebežinojom ką veikti su tiek daug pinigų. Juk jų nereikia daugiau nei pakankamai. Be to, man visada labai rūpėjo aplinkosaugos klausimai“, – teigia žymusis norvegas.
Rašytojas taip pat yra ne kartą viešai kritikavęs Izraelio politiką Palestinos atžvilgiu. Spaudoje išsakydamas savo nuomonę apie 2006 metų Izraelio ir Libano konfliktą, jis įvardijo judaizmą kaip archainiu nacionalizmu grįstą ir karą sėjančią religiją. Kaip priešpriešą jai pateikdamas krikščionybę, sekančią gailestingumo ir atlaidumo idealais. J. Gaarder pareiškimuose buvo teigiama, kad mirties nešimas yra tiesioginis pasityčiojimas iš žmogiškosios moralės.
Jostein Gaarder kūrybos gerbėjams belieka laukti naujų jo knygų ir vertimų į lietuvių kalbą. Ypač sveikintina būtų, jei leidėjai atkreiptų daugiau dėmesio į išties kokybiškas J. Gaarder knygas vaikams ir nudžiugintų mažuosius skaitytojus.