Kankinuosi dėl savo apatijos. Nors nuolat skaitau knygas apie tai, kaip pakeisti savo gyvenimą, kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą, tačiau man tai tik tušti žodžiai, nes nepajėgiu nieko daryti, kad kažką pakeisčiau. Man nuobodus mano gyvenimas, tačiau nedarau nieko, kad jį pakeisčiau.
Martyna, 26
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Miela, Martyna, mąstydama apie Jūsų pateiktą problemą, atkreipiau dėmesį, jog ją pristatydama, aprašote esamą situaciją, tačiau jos, kaip įprasta tokiais atvejais, neužbaigiate kokiu nors klausimu, kaip pvz.: „ką turėčiau daryti, kad tai pasikeistų?“, „nuo ko man pradėti?“ ir pan. Todėl, manau, pirmiausia turėtumėt pati sau užduoti klausimą: „ Ar aš tikrai noriu pakeisti savo gyvenimą?“ ir neskubėkite atsakyti, jog savaime suprantama, kad norite. Teiginys „savaime suprantama“ dar nereiškia kad esate tikrai supratusi, ko norite, ir apskritai, ar norite.
Savianalizė
Pirminei savianalizei, siūlau atlikti tokį psichologinį pratimą: ant popieriaus lapo surašykite viską, kas ateis į galvą, ko Jūs negalite padaryti, nors norėtumėt ar manote, kad turėtumėt padaryti: pvz. aš negaliu ryte atsikelti numatytu laiku, aš negaliu pradėti sportuoti, aš negaliu mažiau žiūrėti televizoriaus, aš negaliu susirasti naujų draugų, aš negaliu suplanuoti savo laiko, aš negaliu susikalbėti su savo mama, aš negaliu savimi pasitikėti, aš negaliu pakeisti savo gyvenimo ir pan. Šie „negalėjimai“ gali būti iš įvairiausių Jūsų gyvenimo sričių – nuo kasdieniškų buitinių veiksmų iki pačių slapčiausių vidinių išgyvenimų. Vien jau šiam sąrašui sudaryti teks įdėmiau ir sąžiningiau nei įprasta pažvelgti į savo gyvenimą.
Konkretūs žingsniai
Na o tolimesniam žingsniui žengti prireiks dar daugiau drąsos būti sąžiningai sau pačiai: kiekvieną šių „negalėjimų“ turite apmąstyti ir sąžiningai priskirti vienam iš variantų:
• „Negaliu“, nes iš tiesų tai visai nenoriu;
• Negaliu, nes nežinau kaip;
• „Negaliu“, nes tiesiog tingiu, nors ir žinau kaip.
Judėti tolyn? Renkamės patys
Taigi, keliaujame toliau. Su „negalėjimais – negaliu, nes iš tiesų tai visai nenoriu“ galite pasielgti dvejopai. Galite ramia sąžine išbraukti juos iš juodojo sąrašo – jei nenorite, tai nėra ko ir stengtis ( gal tai Jums primesta iš šalies, gal padiktuota kažkokių vidinių kompleksų ir pan.) Antru atveju, jei sunerimote, kad nenorite, jei nesuprantate, kodėl nenorite, nors norėtumėt norėti, tuomet teks pasiraitoti rankoves ir kastis giliau.
Čia praverstų ir Jūsų skaitoma psichologinė literatūra, ir įvairūs savęs pažinimo seminarai, ir psichologo konsultacija, ir Jūsų pačios vidinė intuicija. Šios paminėtos priemonės kuo puikiausiai tinka, susidūrus ir su „negalėjimais – negaliu, nes nežinau kaip“. Tėra vienintelis sprendimas- sužinoti „kaip“. Sužinoti įvairias galimybes ir pasirinkti sau tinkamiausią. O kartais gali užtekti ir vieno vienintelio veiksmo, pvz. nusipirkti knygą „Beatos virtuvė“, ir teiginį „negaliu gaminti maisto, nes nežinau kaip“ išbraukti iš juodojo sąrašo – nebent jis atsidurtų „negalėjimų – negaliu, nes tiesiog tingiu, nors ir žinau, kaip“ sąraše. Būtent šis „negalėjimas“ pareikalauja didžiausio mūsų sąžiningumo – prisipažinti sau patiems, kad tam tikrais atvejais esame tiesiog tinginiai.
Apatija nėra vien tik tingėjimas
Žinoma, nesugebėjimas imtis veiklos ir priimti iš to kylančios rizikos ir atsakomybės (ką buitiškai galime pavadinti tingėjimu), gali būti rimtesnio sutrikimo, pvz. depresijos, vienas iš požymių, tačiau net ir depresijos atveju, vienas iš apatijos priešnuodžių yra konkreti veikla. Visos mūsų turimos žinios apie tai, kaip turime veikti, liks, kaip pati sakote tik „tušti žodžiai“, kol patys jų nepaversime konkrečiais veiksmais. Ir šito virsmo, deja, niekas kitas už Jus, Martyna, išgyventi negali – tik Jūs pati.
Vienas išminčius yra pasakęs: „ Nė didžiausi pasiryžimai nepakeis žmogaus, jei jis nedarys to, ką turi daryti čia ir dabar.“ Tai nėra lengva, nes tai – kūryba… Taigi, sėkmingos kūrybos, Martyna!