Aukščiau savo personažų. Aušra Štukytė

Nors retkarčiais ji pasirodo teatro scenoje ir yra viena iš aktorių trupės „Kaukės akademija“ veikėjų, Aušra Štukytė daugeliui labiausiai pažįstama iš humoro laidų ir humoristinių personažų laidose „Dzin“ ir „Myliu.lt“. 

Nuoširdžiai norėjosi sužinoti, kuo ši televizijos, teatro ir jau galime sakyti kino (debiutas rež. E. Vėlyvio filme „Zero II“) aktorė gyvena, kaip išgyvena atitolimą nuo aukštojo meno, kuriam buvo ruošiamasi ir ką reiškia būti aktore.

Gali tai nuskambėti kiek keistai, tačiau rodos, tau labai tinka atliekamų merginų personažai, tiek laidoje "Dzin", "Myliu.lt", tiek ir panašaus tipo naivios moters tipažas rež. E. Vėlyvio kino juostoje.

Kodėl keistai? Visada malonu girdėti komplimentus. Aš prisimenu nuo vaikystės žiūrėdama kino filmus ar televiziją visada žavėjausi tokiais personažais. Ir tai, ką aš matydavau, man atrodė kažkas tokio, lyg tai aukščiausia viršūnė, kad jos gali elgtis taip drąsiai. Ir dabar, kai man sako, kad aš atrodo pataikiau į tą dešimtuką, tai labai dėl to džiaugiuosi.

Akivaizdu, svajonės pildosi, matyt kažkur pasąmoningai aš lygiavausi į tas moteris, kurios man atrodė tokios stiprios, kad leido save pastatyti į kvailų ir primityviai seksualių moterų personažus. Jei gali sau tai leisti, tai matyt, kad esi aukščiau tokio gyvenimo.

Ar gyvenime taip pat esi drąsi?

Drąsi, bet galėčiau būti dar drąsesnė. Kartais nustebinu ir save, ir artimus žmones. Už juos galiu kovoti lyg kokia liūtė. Esu gana karšto temperamento.  

Na taip, už kitus kovoti turbūt tavo genuose, skaičiau kažkur, kad žadėjai tapti policininke. Ar niekada nepasigailėjai išmainius į aktorystę?

Niekada. Nors planavau stoti į policiją, bet visada giliai širdy svajojau būti aktore. Svajonėse save matydavau scenoje, bet maniau jog tai ne mano nosiai. Mamos, draugų ir pedagogų padrąsinta nusprendžiau pamėginti. Kai įstojau sutrikau: svajonė išsipildė! O kas dabar?..

Bet praėjo vasara, o rudenį prasidėjo ilgas, sunkus, bet labai idomus darbas. Svajonių laivas nusidažė kasdieninėm spalvom. Pamenu, išlindo visi kompleksai. Paauglystė atrodė seniai jau praėjus, bet šie sužibo tada visom vaivorykštės spalvom. Džiaugiuosi, kad atsilaikiau... Juk yra ir kita pusė – kartą paragavus negali sustot, pripratau prie kūrybos.

Įdomu, kaip aktoriai kovoja su įtampa ir jauduliu?

Įtampa yra ir jinai liks. Eigoje, kuo dažniau eini į sceną, tuo labiau tu ją moki paslėpti. Jaudulys išlikęs lygiai toks pat, ir vidurius suka, ir prakaituoji, bet tu išmoksti su tuo gyventi ir tai padeda daryti užduotis. Vieni prieš spektaklius bėgioja, kiti medituoja, nieko nevalgo.

Ar būna, kada asmeniniai išgyvenimai užgožia koncentravimąsi į vaidmenis prieš pat pasirodymą?

Būna... Tačiau yra žiūrovas! Išeini į sceną ir net nepajunti kaip asmeniniai išgyvenimai lieka antrame plane. O jei žiūrovo nėra, pavyzdžiui per filmavimus,tai spiri sau į šikną ir darai. Panašiai kaip brendant į ežerą. Reikia nerti iškart, nes jei leisi sau suabejoti; ”Gal per šaltas vanduo?”... tai gali visai ir nenusimaudyti.

Ar sutiktum vaidinti personažą, kuris labai kirstųsi su tavo asmeniniais įsitikinimais?

Manau, kad man tai būtų malonus iššūkis.

O kaip dėl filmo su gausiom erotinėm scenom?

Galvoju, kad režisieriui pasakyčiau prieš tai – žinai, aš tau nusirengsiu, tu pasižiūrėsi ir pasakyk ar tikrai tinku? Jei tu nesigailėsi, tai bandom... (juokiasi)

Turbūt būna, kada pagauni save žiūrėdama kokį filmą, jog norėtum vieną ar kitą vaidmenį suvaidinti.

Žinoma, kad būna. Monika ”Draugų” seriale, Triniti ”Matricoje”, Roksi ”Čikagoje’... kiekvienas filmas turi vaidmenį, kurį norėčiau suvaidinti. 

O jei pasiūlytų projektą su geru honoraru, tačiau nepasitikėtum komanda ar konkrečiai režisieriumi, rizikuotum?

Jei geras honoraras, sutikčiau. Būtų naudinga ir gera patirtis.

Kokį kiną pati renkiesi?

Na, "Zero II" pažiūrėti tikrai verta. Man net skaudu, kai kaimynai klausia – gal turi dvd. Labai patiko „Seklys“ ( rež. K. Branagh) taip pat nors save priskiriu prie romantiškų žmonių, patiko „Įsikūnijimas" (rež. J. Cameron), šiame filme pasijaučiau, kad kažkas realizavo mano sapnus. Taip pat neseniai žiūrėjau, “Kaip pavogti milijoną“ ( rež. W. Wyler) su Audrey Heburg, taip pat su Merlyn Monroe „Kaip ištekėti už milijonieriaus“ (rež. J. Negulesco). Man patinka klasikinės kino mokyklos filmai.

Ar žiūri laidas, kuriose filmuojiesi?

Žiūriu, kad išanalizuočiau savo klaidas. Pirmieji filmavimai dar studentavimo metais buvo pas Algį Greitai ir Rimą Šapauską ”Orbitoje”.Tuometkarštis išmušdavo visą kūną matant save ekrane. Buvo labai keista, bet dabar jau pripratau.

Beje, filmavaisi ir lietuviškame seriale „Broliai“, kaip sekėsi?

Vaidinau Moniką, dėja, ne ”Draugų” . Manau, kad jis nelabai pavyko. O ir dramaturgiškai jis neturėjo savo linijos. Reziumuojant galiu pasakyti, kad tai buvo gera patirtis.  

Pafantazuok: ruoši vakarienę ir gali pasikviesti tris svečius. Tai gali būti bet kas, netgi Elvis Presley, ką kviestum?

Labai įdomus klausimas! Manau, kad Albertą Einšteiną, Motiną Teresą, Merlin Monroe.

O ką patiektum ant stalo?

Makaronus su lašiša grietinėlės padaže, raudoną vyną,o desertui būtų mano firminis vaflių tortas. Draugai žino, koks jis skanus.
Reikia: negailėti kondensuoto pieno, sviestuko sumaišyto su kuo nors ir grietinės. Užpilu aš tokiu karštu grietinės ir cukraus mišiniu ir gaunasi labai skanus desertas. Reikia maišyti daug ir būtinai dėti grietinės.


Dainora Stankutė
Fot. Darius Grigaliūnas

Naujausi komentarai
Daili moteriškė
2011-05-02, 17:26
Nors nosis ir kreivoka
Vytis
2010-08-19, 14:29
Geidžiu greičiau pamatyti -- per mažai bučiuota...
Margarita
2010-03-06, 11:32
Graži aktorė liūdnom akim. Manau jumoristnius vaidmenis yra sunkiausia atlikti, - reikia turėti talentą. Tai ji ir turi. Bučiau visai nieko prieš "prisitrinti" prie jos pasirinktu sveciu kompanijos, manau tikrai butu idomu :)
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai