Gerokai anksčiau, kai dar nebuvo tokių dalykų, kaip elektroniniai laiškai, pokalbių svetainės, SMS žinutės sunku įsivaizduoti, kaip vystėsi romantiški santykiai per atstumą Vis dėlto tikroji revoliucija prasidėjo tik prieš keturis metus.
2006 sausį firma Skype pasiūlė naudotis nemokama programa, suteikiančia galimybę kalbėtis telefonu ir, turint kompiuterį su vaizdo kamera, matyti vienas kitą. Nuo to laiko vaizdo telefonas, apie kurį kažkada buvo svajojama kaip apie televizorių, tapo realybe. Bendravimas per atstumą tapo kitoks nei buvo prieš tai.
Pasimatymai online
Pasimatymai Skype nedaug kuo skiriasi nuo tikrų pasimatymų. Šia programa bendrauja tik žmonės, kurie gerai vieni kitus pažįsta: poros arba žmonės, norintys tapti pora, geri draugai, skirtinguose miestuose ar šalyse gyvenantys tėvai ir vaikai. Bendrauti vaizdo telefonu paprastai tariamasi su žmogumi, kuris yra laukiamas svečias ir realybėje.
Anksčiau bendravimas su toli gyvenančiu mylimuoju buvo neatsiejamas nuo įvairių nesusipratimų. Ar jis vis dar laiko telefono ragelį? Ką jis norėjo pasakyti ta SMS žinute? Kodėl ji parašė tokį trumpą elektroninį laišką? Žmogui kur kas geriau sekasi suprasti pašnekovą bendraujant su juo akis į akį. Iš jo žvilgsnio galima suprasti, ar buvai gerai suprastas, ar esi mėgstamas ir mylimas, ar tavęs klausosi, ar tavo pokštas buvo juokingas.
Skype populiariausias bendravimo per atstumą būdas
2007 metais rinkdama medžiagą savo daktaro darbui, psichologė Fanny Jimenez iš Berlyno Humboldto universiteto apklausė 1400 poras, kurias skiria didelis atstumas, ir sužinojo, kad daugiau nei trečdalis jų bendrauja vaizdo telefonu. Nuo to laiko Skype vartotojų skaičius padvigubėjo. Šiandien dauguma žmonių, bendraujančių per atstumą, naudojasi būtent šia programa. Visų pirma poros, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 30 metų. Šie žmonės užaugo su internetu, ir Skype jiems yra toks pat natūralus dalykas kaip laiškai jų seneliams arba telefonas jų tėvams.
Didesnė grėsmė ne atstume, bet apsigyvenus kartu
Šiuolaikinis jaunimas keliauja po pasaulį, studijuoja, atlieka praktiką, įsimyli. Žodis Skype primena pigių skrydžių bendrovės pavadinimą. Bendravimas per atstumą ir yra panašus į skrydį. Sudėtingiausia jo akimirka – nusileidimas. Didžiausia grėsmė tokiems santykiams iškyla tada, kai abu partneriai apsigyvena tame pačiame mieste. Ilgai nematydami kito žmogaus, esame linkę jį idealizuoti. Didžiausias vaizdo telefono privalumas yra tas, kad bendraudami juo partneriai gauna vienas apie kitą daugiau informacijos. Kuo dažniau matome savo antrąją pusę, tuo mažiau vietos lieka iliuzijoms. Galbūt tai nelabai romantiška, bet naudinga norint išsaugoti ryšius.
Pokalbis Skype programa trunka daug ilgiau nei telefonu. Matydami vienas kitą kompiuterio ekrane, partneriai neprivalo kalbėtis. Kartais jie tik apsikeičia ilgesingais žvilgsniais. Kadangi tokie pokalbiai nieko nekainuoja, vaizdas nenutrūksta ir tada, kai kuris nors turi pakilti nuo kompiuterio. Taip sukuriama iliuzija, kad gyvenama kartu. Kai kurios poros įsijungia Skype netgi darbe.
Skype priklausomybė
Karina ir jos draugas turi ritualą vakarais prieš miegą skaityti vienas kitam įvairias istorijas. Kai šalia merginos ant lovos „įsitaiso“ nešiojamasis kompiuteris, ji nesijaučia vieniša. Labiausiai ją džiugina tai, kad pajutusi nuovargį ir užmerkusi akis, atsimerkusi vėl gali išvysti savo antrą pusę.
Kai kurios draugystės nenutrūksta vien todėl, kad egzistuoja Skype. Prahoje susipažinusi su savo draugu, Karina guodėsi mintimi: „Viskas bus gerai, juk yra Skype“. Santykių pradžia dažnai neatsiejama nuo racionalių svarstymų: daugelis žmonių pagalvoja, ar verta leistis į draugystę su naujuoju pažįstamu. Kiekvienas tikisi, kad užsimezgusi meilė pateisins jo lūkesčius. Vaizdo telefonas paprastai padeda lengviau išspręsti šį klausimą.
Skype trūkumai
Žinoma, kaip ir visi technikos išradimai, ši programa turi trūkumų. „Tikra kančia matyti jį, bet negalėti paliesti!“ anksčiau skundėsi Adela kalbėdama apie savo mylimąjį iš Kanados. Ar psichologė Fanny Jimenez nemano, kad toks bendravimas galiausiai sukelia tik vis daugiau neigiamų išgyvenimų? „Jei žmonės nori, jų meilę gali apkartinti daug kas“, patikina ji ir papasakoja apie savo pačios šeimą, išsibarsčiusią visame pasaulyje, ir apie tai, kaip gyvendama Vašingtone Skype programa bendraudavo su artimaisiais, likusiais Berlyne. Dabar ji kartą per savaitę susitinka su tėvais, gyvenančiais šiame mieste, o su močiute, likusia Peru, kalbasi internetu.
Kai partnerius skiria atstumas, jie arba išsiskiria, arba po dvejų trejų metų tampa labai artimi. Vaizdo telefono atsiradimas lemia tai, kad dabar žmonės dažniau lieka drauge. Nebus klaidinga tvirtinti, kad Skype atveria kelius meilei tarp skirtingų tautybių žmonių. Tie, kurie tame įžvelgia kažką gražaus, techniką vertina kaip tikrą žmonijos išganymą.
Žinoma, poros, bendraujančios Skype, taip pat išsiskiria. Pavyzdžiui, dabar Adela apie savo romaną kalba su nepasitikėjimu. Jai nebuvo labai malonu stebėti, kaip jos draugas, sėdėdamas priešais kompiuterio ekraną, specialiu siūlu nuolat valėsi trapdančius. Ji galėdavo matyti kiekvieną jo burnos plotelį! Kita vertus, neturėdama galimybės bendrauti internetu, Adela būtų vienerius o gal dvejus metus laukusi, dėjusi viltis, galbūt netgi persikėlusi pas savo mylimąjį ir – o siaube! – supratusi, kad jos didžioji gyvenimo meilė yra vyriškis, turintis keistų, galbūt netgi ekshibicionistinių polinkių.