Daugelis iš mūsų su nekantrumu laukia Formulės-1 savaitgalių, kai galima pamiršti visus darbo savaitės rūpesčius, patogiai atsilošti fotelyje ir mėgautis lenktynių įkarščiu, gauti gerą dozę adrenalino, palaikyti mėgstamą lenktynininką ir pasiklausyti tokio ausiai mielo padangų cypimo garso. Luktelėkite. Kažkas paminėjo žodį padangos?
Apie įprastas automobilių padangas žinome palyginti nemažai, bent jau taip manome, svarbiausia – laikytis sezoniškumo. Turbūt mažai susimąstome apie mūsų taip mėgstamos Formulės-1 padangų specifiką. Kuo jos ypatingos? Kokia jų istorija? Kokie žymiausi gamintojai? Kantrybės – netrukus išsiaiškinsime.
Lengva nuspėti, kad ne kas kita, o būtent padangos yra vienas svarbiausių efektyvaus ir pergalingo Formulės-1 bolido pasirodymo varžybose faktorių. Jos – tas gyvybiškai svarbus elementas, skiriantis mažytį, bet galingą lenktynių bolidą nuo lenktynių trasos dangos. Per visą Formulės-1 gyvavimo istoriją padangos išgyveno galybę pasikeitimų – pradedant gamintojais, baigiant specifikacijomis.
Turbūt nedaugelis, net ir Formulės-1 entuziastai, susimąsto, kad Formulės-1 bolidų padangos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios į tas, prie kurių esame pripratę. Priešingai nei mūsų, paprastų mirtingųjų automobilių (kurių padangos tinkamos nuvažiuoti iki 80 000 km), Formulės-1 lenktynininkų bolidų padangų gyvenimo trukmė – tarsi drugelio – mažiau nei vienos varžybos. Akylesni turbūt pastebėjo, kad bolidai ganėtinai dažnai suka į techninio aptarnavimo „boksus“, kur neįtikėtinai operatyviai jiems pakeičiamos padangos, neprarandant sunkiai užkariautų varžybų pozicijų.
Sunku patikėti, bet dar 2005-aisiais Formulėje-1 buvo draudžiamas padangų keitimas lenktynių metu, todėl gumos junginiai buvo tvirtesni, kadangi padangos turėjo ištverti visą lenktynių kilometražą, kuris nei didelis, nei mažas – apie 300 km. Įvykis, paskatinęs permąstyti šią nuostatą bei atkurti galimybę keisti padangas varžybų metu, – 2005-ųjų Grand Prix, kuomet daugkartinis čempionas, tuomet dar jaunas lenktynininkas Ralfas Šumacheris patyrė avariją dėl kairiosios galinės padangos problemų.
Ne ką mažiau nei šie nuostatai, kito ir padangų išvaizda, jų žymėjimo specifika. 1998-aisiais buvo pristatytos padangos su grioveliais – trimis priekinėse bei keturiais užpakalinėse, o 1999–2008-aisiais padangos privalėjo turėti mažiausiai 4 griovelius, kad bolidams būtų lengviau manevruoti bei stabdyti.
Ką žinome apie Formulės-1 padangų gamintojus? 2007-aisiais vienintele Formulės-1 padangų tiekėja tapo Bridgestone, pristačiusi keturias sudėtines padangų rūšis, dvi iš jų – kiekvienoms varžyboms. Kietesnės padangos, kitaip vadinamos pagrindinėmis, pasižymėjo patvarumu bet suteikė mažesnį sukibimą su danga, minkštesnės (arba pasirenkamosios) suteikė didesnį sukibimą, bet nebuvo tokios patvarios. Abi rūšys turėjo būti naudojamos kiekvienų varžybų metu. Žymėjimas irgi turėjo būti ypatingas – minkštesniųjų padangų antrasis griovelis turėjo būti nudažytas baltai, kad padėtų atskirti padangų junginį – taip nuspręsta dėl pirmųjų varžybų metu įvykusio nesusipratimo, kada vietoj brūkšnelio buvo uždėtas mažas taškelis. 2009-aisiais, įvedus naują žymėjimą, minkštesniųjų padangų šonai buvo dažomi žaliai, kad atspindėtų padangų junginių skirtumus, kadangi griovelių padangose nebeliko. Kiekviena komanda per varžybas turėjo laikytis šių reikalavimų.
2009-aisiais Bridgestone užleido Formulės-1 padangų tiekėjos poziciją, o užimti jos vietą norinčiųjų atsirado užtektinai: Michelin, Coopes Avon, Pirreli. 2010-ųjų gegužę Pirreli paskelbta kaip būsimoji vienintelė 2011-ųjų padangų tiekėja, pasirašiusi sutartį trejiems metams. Nors padangų tiekėja ir pasikeitė, taisyklės išliko tos pačios, tačiau pakito skirtingų padangų žymėjimas – žalią brūkšnį, žymintį minkštesnes padangas, pakeitė visa spalvų paletė. Kietas padangas priimta žymėti sidabrine, vidutines – balta, minkštas – geltona, ypač minkštas – raudona spalva. Drėgnai dangai skirtos, tarpinės padangos, buvo žymimos žydrai, skirtos šlapiai dangai – oranžine spalva.
Trumpai apžvelgus Formulės-1 padangų faktus, istoriją ir įdomybes, galime pastebėti, kad keitėsi daug kas: žymėjimas, gamintojai, taisyklės, medžiagos… Tik ne mūsų lenktynių favoritai. Kiekvienas turime savuosius – tuos, kuriuos visa gerkle palaikome net jiems užėmus ne itin geras startines pozicijas. Už ką laikysite kumščius per artėjančias varžybas?