Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Šį kartą jie apsilankė ir Kaune, kur pakalbino specialistus, atlikusius Hario Poterio knygų vertus darbus. Skubame supažindinti žiūrovus su nematomais… kelininkais.
Mes aplinkui matome šaligatvius, dviračių takus, gatves, bet ar pagalvojame apie tai, ką matome? Kodėl gatves asfaltuojame, o šaligatvius klojame iš trinkelių? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Didžią dalį tokių kelių pamatome JAV, Kinijoje, Rusijoje ir Europoje – visur, kur juda sunkiasvoris transportas. Lietuvoje mes esame pripratę prie „smalos“ po kojomis. Asfaltą lengviau pakloti, lengviau prižiūrėti ir jis yra pigesnis, tačiau jis neatlaiko didelių svorių. Neatlaiko, jei jam nepadeda mokslininkai, kurie pasitelkia naujausias nanotechnologijas ir pagamina ypač dideles apkrovas atlaikantį asfaltą. Toks asfaltas gali būti naudojamas visur, kur yra ypač dideli svoriai – oro uostuose, jūrų uostų krantinėse ir keliuose.
Kiekvienas kelias, šaligatvis ir dviračių takas yra kruopščiai projektuojamas: skaičiuojami srautai, apkrovos, planuojamos inžinerinės komunikacijos bei vandentiekis ir dujotiekis. Net paprastas dviračių takas reikalauja įvairiausių skaičiavimų: kur mažesnis dviratininkų srautas ir eina šaligatvis, dviračių takus praktiškiau kloti iš plytelių. Jos pristabdo dviračius, sumažina riedėjimo greitį ir daro saugesnį praeivių gyvenimą. Esant dideliems srautams, specialistai projektuoja dviračių takus iš asfalto. Ką bekalbėti apie sudėtingus aerouosto pakilimo takų projektus. Lietuvos kelininkai sugeba įgyvendinti ambicingus projektus, o mūsų šalis vis labiau tolsta pagal naujų kelių kokybę nuo buvusio tarybinio bloko šalių. Įsijunkite „Įdomiąją inžineriją„ ir sužinokite daugiau.
„Įdomioji inžinerija„ yra mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Tai yra ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.