Dramblio kaulo kontrabanda yra pelningas teroristinių grupuočių finansavimo šaltinis, dėl kurio kasmet žūsta maždaug 30 tūkst. afrikinių dramblių. Norėdama susekti neteisėtos prekybos kelius, Nacionalinės geografijos draugija užsakė pagaminti dirbtines iltis su paslėptais GPS sekimo prietaisais ir paleido juos į kontrabandininkų tiekimo grandinę. Visos slapto eksperimento, apie kurį iki šiol prasitarti buvo uždrausta ne tik jo dalyviams, bet ir „National Geographic“ žurnalo redaktoriams visame pasaulyje, detalės, netikėtumai ir pavojai, su kuriais teko susidurti, atskleidžiami „National Geographic Lietuva“ rugsėjo mėnesio numeryje.
.jpg)
Rugsėjo mėnesio numerio „National Geographic Lietuva“ viršelis. Į šią panaši dirbtinė iltis su įtaisytu siųstuvu buvo išleista į dramblio kaulo rinką, kad būtų galima nustatyti jos kelionės ir nelegalių prekeivių maršrutus.
Sukurti dirbtinę dramblio iltį, vadinamąjį durklą, buvo patikėta vienam geriausių pasaulyje iškamšininkų Džordžui Dantė. Tuomet dirbtiniame durkle jis turėjo sumontuoti pagal užsakymą pagamintą GPS siųstuvą. Nusikalstamame pasaulyje dramblio kaulas atstoja valiutą, todėl tam tikra prasme Dž. Dantė buvo prašomas padirbti pinigų, kuriuos būtų galima sekti.
„Tikrindami dramblio kaulą prekeiviai krapštinės jį peiliu arba kaitins žiebtuvėliu: dramblio kaulas yra dantis, todėl nesilydys. Tas pats turi galioti ir mano durklams. „Be to, reikės sugalvoti, kaip išgauti tą blizgesį“, – sako Dž. Dantė turėdamas galvoje žvilgesį, kuriuo pasižymi švari dramblio iltis. „Reikės ir Šregerio linijų, Džordžai“, – primenu turėdamas galvoje tinklelį, matomą nupjauto durklo skerspjūvyje ir panašų į rieves, kurias turi nupjauto medžio kamienas“, – pirmaisiais prisiminimais dalinasi misijos iniciatorius Bryanas Christy.
Kai iš dervos ir švino buvo pagaminti durklų korpusai, juose įmontuota sekimo įranga, B. Christy laukė kitas misijos etapas, kurio pabaigoje jis turėtų prakišti savo dirbtinius durklus teroristų vadeivai. Pirmieji nuotykiai prasidėjo dar Tanzanijos oro uoste, kai pareigūnas pažvelgė į rentgeno ekraną ir pamatė tyrėjo lagaminą jame. Paprašytas jį atidaryti, B. Christy nedvejodamas pakluso.
.jpg)
2013 m. gegužę sukilėlių grupuotės „Seleka“ brakonieriai mineralų gausioje Dzanga Bajaus girdykloje Centrinės Afrikos Respublikoje sumedžiojo 26 dramblius.
„Atsegu lagaminą, kuriame guli du dirbtiniai durklai, ir įteikiu JAV žuvų ir laukinės gamtos tarnybos bei Nacionalinės geografijos draugijos raštus, patvirtinančius, kad durklai netikri. Susirenka visas būrys pareigūnų. Jie rodo pirštais ir ginčijasi. Tie, kurie stebeilijasi į durklus, mano, kad aš – dramblio kaulo kontrabandininkas, o žvelgiantieji į rentgeno ekraną, kuriame aiškiai matyti viduje įtaisyti sekimo prietaisai, įsitikinę, kad gabenu bombą. Po daugiau kaip valandą trukusių emocingų diskusijų jie paskambina oro uosto laukinės gamtos specialistui. Šis paima durklą, perbraukia pirštu per jo galą ir pareiškia „Šregerio linijos.“ – vieną iš pirmųjų incidentų atskleidžia B. Christy.
Specialistas buvo įsitikinęs, jog durklai – tikri, B. Christy buvo išvadintas melagiu ir nugabentas į policijos nuovadą. Po nakties nuovadoje, tyrėjas laisvę atgavo tik ryte, atvykus Tanzanijos laukinės gamtos tarnybos ir JAV ambasados pareigūnams. Kokie kiti nuotykiai ir pavojai laukė B. Christy ir kaip sekasi jo dirbtiniams durklams, skaitykite žurnale „National Geographic Lietuva“.
.jpg)
Čade esančio Zakumos nacionalinio parko prižiūrėtojai praktikuojasi jodinėti. Šiame parke suformuotos keturios raitų prižiūrėtojų grupės, nes arkliai yra vienintelis veiksmingas būdas patruliuoti drėgnuoju metų laikotarpiu, kai drambliai traukia į sausesnes vietoves už parko ribų.