Nuotr. autorė I. Vaitkevičiūtė
Trečiakursė biologijos studentė Ligita Šlapelytė Lietuvos edukologijos universitete (LEU) gerai žinoma ne tik dėl puikių studijų rezultatų, bet ir dėl surinktos unikalios vabalų kolekcijos. Paprašyta papasakoti apie šią kolekciją, Ligita kuklinasi, sakydama, kad nežinia, ar ji yra įspūdinga, nes joje yra vos 3,7 proc. Lietuvoje gyvenančių vabalų rūšių.
„Kad noriu rinkti vabalus, supratau jau pirmame kurse, kai dėstytojas Arūnas Diškus paskaitos metu pristatė šį būrį. Patiko būtent tai, kad vabalo raganosio lervą galima aptikti pūvančioje žolėje ar šiene. Pirmasis išbandytas ir didžiausią įspūdį palikęs metodas buvo vabalų lervų ieškojimas, vykęs 2012 metais sausio 26 dieną. Pasitelkusi sunkiąją techniką, t. y. traktorių Belarus 820 su frontaliniu krautuvu, pradėjau savo pirmąjį vabalų ieškojimo darbą“, – prisimena LEU biologijos studentė.
Paieškos tąkart buvo sėkmingos. Surastas lervas per kelis mėnesius pavyko net išauginti, o sulaukus pavasario prasidėjo didysis vabalų rinkimo maratonas. „Per du sezonus pavyko aptikti 134 skirtingas vabalų rūšis. Iš viso daugiau nei pusantro tūkstančio individų. Tarp jų yra ir retų rūšių“, – pasakoja L. Šlapelytė.
Biologija merginą labai žavėjo nuo pirmų pamokų mokykloje. „Visada galvojau, kad biologija man patinka, nes yra paprastas dalykas. Vėliau supratau, kad tai mane traukia ir kažkuo daugiau. Biologija yra labai įdomus mokslas. Čia kalbama apie dalykus, kurie yra taip arti mūsų kiekvieną dieną. Kiek daug smulkmenų, esančių aplink, mes nepastebime, nežinome, kokia trapi gali būti gamta, žmogus. Biologijos norisi mokytis. Tai – logiškas ir aiškus dalykas, vaizdingas mokslas. Daugybę dalykų mes galime pamatyti, paliesti, stebėti, kaip kinta. Tai galime daryti ir tiesiogiai, ir su mikroskopais“, – pasakoja LEU studentė.
Ligita teigia, kad studijų paieškos, baigus mokyklą, buvo ilgas ir laukimo pilnas periodas. „Sudaryti specialybių sąrašą tikrai nėra sunku, jei dalykai buvo pasirinkti sustiprintu lygiu jau dešimtoje klasėje. Galima manyti, kad norai dėl specialybių būna žinomi iki dešimtos klasės, telieka tik užrašyti oficialiai. Tačiau ne visada mokinių pasirinkimai išlieka nepakitę, todėl gal ir būtų geriau, jei visi dalykai būtų mokomi vienodai stipriai. Aš ir pati ilgai svarsčiau, kad gal būtų buvę geriau pasielgti kaip nors kitaip, tačiau dėl to, kur dabar esu, jokių abejonių nekyla. Pasirinkau teisingai. Esu ten, kur man reikia būti“, – tvirtina mergina.
Studentė sako, kad renkantis specialybę svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra įdomu pačiam, pasidomėti apie siūlomas studijų programas, perspektyvas ateityje, apie universitetus ar kolegijas. Bet reiktų pasidomėti ne tik jų tinklalapiuose ar spaudoje. Būtų naudinga pakalbėti ir su studentais, išklausyti skirtingų nuomonių, susidėlioti prioritetus ir patiems padaryti išvadas.
Ligita sako, kad svarbiausia yra domėtis savo specialybe tam, kad mokslas nebūtų varginantis ir teiktų malonumą. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į studijų programas, konkursinį balą ir dar labiau stengtis per egzaminus. „Nėra stebuklingo vieno metodo, kaip pasirinkti tinkamai. Galima tikėti likimu, bet kokia kaina siekti savo troškimų arba domėtis, kokių specialistų reikia šiandieniame pasaulyje. Manau, kad visus šiuos ir dar daugiau dalykų reikia jungti į bendrą visumą, domėtis, tikėti ir siekti to, ko norime. Tai turėtų padėti“, – sako sėkmingai savo svajonių studijas pasirinkusi Ligita.