Perspektyvus sportininkas, Lietuvos ir Latvijos kikbokso čempionas Henrikas Vikšraitis intensyviai ruošiasi kovo 14-ąją vyksiančiam KOK World GP turnyrui, kasdien sportuojantis jaunas vyras rado laiko pasidalinti savo įžvalgomis apie sportą, pergales bei nelengvą asmeninį gyvenimą.
Kiekvienas kovotojas privalo siekti aukštumų
„Manau, kovotojo karjeros viršūnė – iškovoti titulą, kuriuo galėtų didžiuotis tavo treneris, draugai ir, svarbiausia, tauta. Kiekvienas kovotojas nori būti įvertintas ne tik draugų rate, bet ir visoje šalyje. Visi nori įrodyti, kad skambių pergalių Lietuvoje gali pasiekti ne tik krepšininkai, bet ir kovotojai“, – teigia Lietuvos bei Latvijos kikbokso čempionas Henrikas Vikšraitis.
„Sparta Gym“ auklėtinis sako, kad kiekvienas kovotojas privalo siekti aukštumų bei savo užsibrėžto tikslo, nepaisant visko. „Treniruotė turi būti šventas reikalas, kovotojas privalo tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, gerbti trenerius, kurie kasdien aukoja save, norėdami tobulinti tave“, – sakė KOK World GP turnyrui, vyksiančiam kovo 14 d., besiruošiantis H. Vikšraitis.
Paklaustas apie pasiruošimą turnyrui, kovotojas sakė, kad viskas vyksta sklandžiai. „Su „Sparta Gym“ kolektyvu dirbame sunkiai. Prieš gerą pusmetį patyriau traumą, dėl to iš pradžių buvo kiek sunkiau. Tą laiką išnaudojau stiprindamas savo viršutinę kūno dalį. Kolegos tai pastebėjo, nes skundžiasi, kad smūgis pastiprėjo, – šypsojosi H. Vikšraitis. – Salėje lieju prakaitą ir stengiuosi tobulinti savo techniką, nepraleidžiu treniruočių, kurios vyksta kasdien“.
„KOK World GP“ sportininkas kovos po ilgos pertraukos, tačiau tikisi „kovos skonį“ pajausti vasario 28 d. vyksiančiame Lietuvos kikbokso čempionate. Išgirdęs klausimą, ar daug turi informacijos apie būsimą varžovą „KOK World GP“ turnyre Mateuszą Kopiecą, „spartietis“ nusijuokė. „Žinau, kad jis yra kovojęs turnyre 2010-aisiais ir 2013-aisiais metais. Tačiau man niekada nepatikdavo ieškoti informacijos apie varžovą. Pasitikiu treneriu, kuris man pasako, kaip reikia dirbti prieš vieną ar kitą varžovą“, – sakė H. Vikšraitis.
Jaudulys prieš kovą yra naudingas
Kiek vėliau jis prisipažino, kad jaučia jaudulį prieš kovą. „Manau, jis niekada nedings. Jaudulys yra naudingas, nes tuo metu suaštrėja pojūčiai, supranti, kad į ringą lipsi kovoti dėl pergalės, o ne šaškėmis žaisti, – sakė kovotojas. – Pagrindinis pasiruošimas vyksta salėje, todėl esu įsitikinęs, kad juodas darbas gali nugalėti bet kokį tingesnį talentą ringe“.
H. Vikšraitis teigė puikiai prisimenantis savo pirmą kovą. „Ji vyko Plungėje, tuo metu man buvo šešiolika. Kovojau su vietiniu sportininku: trys raundai po tris minutes be šalmo, tik kojų apsaugos, K-1 taisyklės. Iki šiol turiu jau šiek tiek aprūdijusį šio turnyro pergalės trofėjų. Pergalė man patiko, todėl šiame sporte esu iki šiol“, – sakė kovotojas.
Čempionas dėkingas treneriui ir… močiutėms
„Esu kilęs iš mažo miestelio Gražiškių, kaip ir „Sparta Gym“ treneris Edgaras Jankauskas, kuriam esu dėkingas už tai, kad pastūmėjo siekti sportinių aukštumų, – pasakojimą pradėjo H. Vikšraitis. – Jis manyje matė perspektyvą, vertė mane sportuoti. Nesu kilęs iš pasiturinčios šeimos, mamos netekau, kai man buvo septyni mėnesiai. Tėvui nebuvo lengva auklėti mane ir du mano vyresnius brolius. Jam padėjo dvi mano močiutės, kurioms esu labai dėkingas“.
H. Vikšraitis prisipažino, kad nuo vaikystės tekdavo už save kovoti. „Manau, dėl nelengvo gyvenimo susiformavo mano kietas charakteris. Kovodavau ir už save, ir už duonos kąsnį. Tad džiaugiuosi, kad Edgaras atsivežė mane į Vilnių ir atidavė į „Sparta Gym“ vyriausiojo trenerio Andriaus Šipailos rankas. Treneris už treniruotes neprašydavo iš manęs pinigų, kartais pats man padėdavo finansiškai, aš jam atsilygindavau pergalėmis ringe. Dabar sėkmingai studijuoju LEU ir siekiu įgauti kuo daugiau žinių apie sportą“, – kalbėjo H. Vikšraitis.