Supercunamiai: kur kitas?

Lygiai prieš dešimtmetį, 2004 metų gruodžio 26 dieną, galingas viską griaunantis cunamis nuniokojo 14 Pietryčių Azijos šalių pakrantes, nusinešdamas ketvirtį milijono žmonių gyvybių. Pasaulio istorijoje tai įrašyta kaip daugiausiai gyvybių nusinešusi katastrofa. Tuo metu ekspertai nė neįtarė, kad regione tokios katastrofos tikimybė jau kuris laikas buvo itin aukšta. Kalėdų antrąją dieną cunamis užklupo visiškai nepasiruošusius gyventojus.

Skaudi žinia prikaustė viso pasaulio dėmesį. Nuolat augantis aukų bei sužeistųjų skaičius nepaliko abejingų – iš skirtingų pasaulio šalių imta tiekti humanitarinė pagalba nukentėjusioms šalims. Net ir praėjus dešimtmečiui pasaulis šio įvyko nepamiršo.

Atidžiai išanalizavusi skaudžios nelaimės priežastis bei pasekmes, „National Geographic Channel“ komanda šiemet Kalėdų antrąją dieną 21:00 val. pristatys dokumentinį filmą „Supercunamiai – kur kitas?“, kuris padės tinkamai pasiruošti būsimoms katastrofoms.

Mokslininkų tyrimai padėjo detaliai išanalizuoti Indonezijos pakrančių situaciją. Specialistai siekė išsiaiškinti, į kurią pasaulio vietą smogs kitas cunamis, kokio galingumo jis gali būti bei kaip tinkamai apsiruošti milžiniškos bangos atakai. Iki šiol buvo manyta, kad cunamių pavojų jaučia tik maža dalis pasaulio regionų, tačiau išsamesnius tyrimus atliekantys mokslininkai šiandien randa vis svaresnių įrodymų, kad žudanti banga gali smogti daugeliui pasaulio pakrančių: nuo Kalifornijos iki Australijos.

„2004-ųjų nelaimė buvo įspėjamasis signalas iki tol snaudusiai žmonijai, – dokumentinėje juostoje „Supercunamiai – kur kitas?“ teigia profesorius Charles‘as Rubinas. – Kuo geriau mes suprasime, kaip dažnai, dėl kokių priežasčių jie kyla bei nuo ko priklauso jų stiprumas, tuo geriau galėsime padėti žmonėms išgyventi šias katastrofas.“

Profesorių C. Rubino ir Kerry Sieh teigimu, neturėtume leisti, kad žmonija būtų dar kartą užklupta nepasiruošusi. Kita tokia nelaimė gali smogti į kur kas daugiau vietų vienu metu, nei yra manoma dabar. Iki 2004-ųjų tinkamas priemones fiksuoti itin galingus žemės virpesius turėjo tik Rusija, Čilė ir Aliaska. Daugumos pasaulio šalių pakrančių, įskaitant ir Indoneziją, buvo laikomos saugiomis todėl, kad šalys neturėjo tinkamos įrangos pamatuoti ir nustatyt galingus žemės virpesius.

NGC komanda kviečia prisijungti prie mokslininkų, kurie grįžta į Indoneziją, kad atkurtų žudančios bangos istoriją bei nustatytų, kur smogs kita banga.






 

cunamis, national geographic, supercunamis

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai