Now Reading
Globotinio pusryčiai: šypsena su keturiomis letenomis ieško naujo gyvenimo

Globotinio pusryčiai: šypsena su keturiomis letenomis ieško naujo gyvenimo

Globotinio pusryčiai: šypsena su keturiomis letenomis ieško naujo gyvenimo

Tęsiame „Laikas.lt“ rubriką „Globotinio pusryčiai“. Joje kiekvieną trečiadienį bendradarbiaudami su socialinės iniciatyvos grupe „Padėk man surasti tave“ pristatome po vieną namų ieškantį gyvūną, kuris gali tapti tavo geriausiu draugu. Šiandien jūsų gerumo tikisi šunelis Ričis Liūtaširdis.

Aš, Ričis Liūtaširdis, plačiai šypsausi Gyvenimui! Nors Gyvenimas į mano šypseną dažnai atsako “Rrrrrrr…” ir rodo dantis: prieš keletą metų išmestas gatvėn, Grindoje ilgai ir sunkiai sirgęs, suradęs naują šeimą ir vėl… ieškau naujų namų. Nes nemėgstu mažų vaikų. Nes man labai baisu, kad jie iš manęs atims mano brangiausių šeimininkų laiką, dėmesį, meilę. Dėl tos pačios priežasties nemėgstu kitų šunų. Nes mano šeimininkai – tik man!!!

O šiaip aš paprastas maždaug 6 metų šunėkas, labai linksmas ir padūkęs. Šeimininkė tvirtina, kad esu imlus mokslams: moku gražiai vaikščioti su pavadėliu, sėdėti, duoti letenas (po vieną arba abi kartu – kaip kam patinka), gulėti, šliaužti ir „mirti“ (na, už šią komandą tikrai turite man duoti patį didžiausią skanėstą). Mano patys mėgiamiausi žaislai – balionai, kamuoliukai, minkšti žaisliukai. Kartais būnu nekantrus, nemėgstu važiuoti liftu, skėčių ir durų skambučio. Tačiau man patinka keliauti automobiliu! Dar yra du mano labai trokštami dalykai, bet šeimininkė sako, kad jie man pavojingi: kaulai (nuo kurių visai sutrinka mano virškinimas) ir bėgiojimas be pavadėlio (dedu į kojas, ir tada jau niekas nebesvarbu). Manyje dar galybė jaunatviško entuziazmo, džiaugsmo, meilės (šeimininkė sako, kad aš glaustausi kaip katinas). Tačiau jau esu pakankamai protingas, kad gerbčiau žmones, kurie manimi rūpinasi – jokių „reikaliukų“ namuose (beje, labai mėgstu būti rengiamas į lauką – juk šalta žiemą), jokių dantukų į baldus, šlepetes, ir jau jokiu būdu – į mane maitinančias rankas. Nes šuniui žmogaus rankos labai reikalingos – kad glostytų, kad palepintų skanėstais, kad padrąsinančiai patapšnotų per keterą kai labai sunku. Delnai, į kuriuos taip gera įremti galvą, pasislėpti nuo viso pasaulio ir jausti tik šilumą ir patį geriausią kvapą – šeimininko. Ne gatvės, ne Grindos, ne prieglaudos…

Bet visos negandos – laikinos, tik iki tol, kol vieną dieną Tu pamatysi mane, kol mano akyse atpažinsi savo vienintelio atvaizdą ir suprasi, kad mes esame dvi vieno kaulo puselės. Kai ateisi pas mane susipažinti – aš Tau paduosiu leteną ir pasakysiu: „Aš – Ričis Liūtaširdis, ir nuo šiol mano širdis priklauso Tau“. Ir plačiai plačiai nusišypsosiu. Ir Tu man atiduosi dalelę savo širdies. Mes būsime šauni komanda, tikri draugai. Ateik, ką, ir jau niekada niekada manęs nebepalik.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Dėl Ričio skambinkite 866233516, Vilnius.

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top