XXI amžiuje… Amžiuje, kuriame viešai demonstruojami visi kūno privalumai ir gausu visomis įmanomomis priemonėmis sąmonėn grūdamų standartų, atėjo laikas sukurti „naują“ seksualumo sąvoką.
Juk tikrasis seksualumas – tai kur kas daugiau, nei fiziniai parametrai, kūno formos ir panašiai. Tikrasis seksualumas – tai daugiau nei stilius, apranga, laikysena ir akivaizdus (trumpai sakant) puošnumas. Seksualumas – tai tikrai daugiau nei atidengtos ir uždengtos odos santykis, populiarinamas visais įmanomais būdais.
Mums labai reikia „naujo“, patvaresnio standarto, kuriame būtų daugiau nei veidas ir kūnas, kuriame susijungtų vidinės savybės, tos, kurios suteikia gyvenimui džiaugsmo ir aistros, kuriose yra sielos, proto ir širdies…
Asmeniniai principai vs. diktuojama mada
Ar kada nors tekdavo pamatyti ką nors perpildytame kambaryje ir tučtuojau pajusti potraukį tam žmogui, prieiti prie jo, pažinti artimiau, asmeniškai ir po to net nesugebėti pačiam sau paaiškinti, prisiminti (velniai griebtų) kokio velnio tau tas žmogus pasirodė patrauklus?
Kita situacija! Ar teko kada bendrauti su žmogumi, kuris (iš pirmo žvilgsnio) nėra patrauklus, tačiau geriau su juo susipažinęs suvoki, kad per jo poras veržiasi tyras seksualumas?
Gilus, „taškantis“, „velkantis“, „vežantis“ seksualumas yra kur kas kompleksiškesnis nei paprasta fiziologija, mokėjimas pajudinti klubus ir papūsti lūpas! Seksualumas – tai daugiau nei platūs pečiai ir „kubinis“ presas. Tvirčiausia ir ilgaamžiškiausia seksualumo forma – tai laimė.
Laikas suteikti laimei vietą seksualumo panteone panagrinėjant ir išmokstant septynias žemiau nurodytas savybes:
1. Moralinė drąsa
Laimingi žmonės gina tai, kas teisinga ir nesileidžia įstumiami į naujausias madas arba, tarkime, kaprizus. Jie turi užtektinai drąsos, įsitikinimo ir vidinės stiprybės daryti tai, kas yra teisinga net tuomet, kai kiti keičiasi, taikosi prie kažkieno nuolat keičiamų standartų, tampa kitų šešėliais…
Chameleonai – nelabai seksualūs padarai. Tačiau tikri vyrai ir tikros moterys, kurie žino, kuo jie tiki ir ką vertina bei kovoja už savo vertybes yra neįtikėtinai seksualūs!
2. Pasitikėjimas savimi
Laimė reikalauja tam tikro pasitikėjimo, leidžiančio mums patikėti savo verte, kad mes esame verti meilės ir draugystės, bei sėkmės. Laimingi žmonės tiki savimi ir savo gebėjimu įgyti savybių, leisiančių tapti kompetetingu gero gyvenimo specialistu.
Turėkite omenyje, kad kalbame ne apie pseudopasitikėjimą, kuriuo žmonės bando pridengti kompleksus, pabrėžti savo „kietumą“, privalumus ir t.t. Šiuo atveju kalbame apie paprastą savęs pripažinimą, meilę sau ir tikrą komforto jausmą gyvenant su savimi.
Nėra nieko seksualesnio nei kažkas, spinduliuojantis natūralų pasitikėjimą savimi.
3. Rūpinimasis kitais
Sakoma, kad geriečiai finišuoja paskutiniai, tačiau tai netiesa (būna įvairių geriečių). Tiesą sakant, šiknių negerbia ir jais nepasitiki žmonės, kurie gerbia save. Laimingi žmonės yra pasiruošę atiduoti. Jie atsižvelgia į kitų poreikius. Jie mėgsta daryti gerus darbus – tai yra didelė jų identiteto dalis.
Jų gerumą galima tiesiogiai išmatuoti jų darbais, jų požiūriu į kitus žmones, įskaitant tuos, kurių jie nepažįsta. Netikite, kad pasiaukojimas vardan kitų – seksualu? Paklauskite bet kurios poros, laimingai gyvenančios bent 5-7 metus kartu, ar rūpinimasis kitais – seksualu ir kiek neseksualūs yra visiški egoistai.
4. Aistra
Laimė (aukščiausio lygio) – tai aistringas gyvenimas bei tikslas. Laimingi gyvenimai – tai kryptingi gyvenimai, nukreipti į kažką, turinčio gilią prasmę. Laimingiausi žmonės yra susijaudinę dėl to, kad kiekviena diena suteikia jiems galimybę daryti tai, ką jie mėgsta. Aistringai gyvenantys žmonės turi daug pomėgių, jie retai nuobodžiauja. Jie nevengia naujovių.
Aistra ir tikslas – tai „seksualumo“ įsikūnijimas. Seksualūs žmonės myli gyvenimą ir myli žmonės, su kuriais jie kartu leidžia laiką. Gal pažįstate žmonių, kuriems niekas gyvenime nesuteikia aistros, kurie tinginiauja ir švaisto neįkainojamą laiką. Ar jie seksualūs? Visiškai ne.
5. Atsakingumas
Ar kada nors sutikote laimingą žmogų, kuris nuolat vengia atsakomybės, kaltina ir bado pirštais kitus bei prisigalvoja pasiteisinimų, kodėl jo gyvenimas yra būtent toks (blogas)? Aš taip pat nesu tokių sutikęs… Laimingi žmonės prisiima atsakomybę dėl savo gyvenimo ir jo kloties. Jie tiki, kad jų laimė – tai jų mąstymo, įsitikinimų, požiūrių, charakterio ir elgesio produktas.
Laimingi/seksualūs žmonės niekada nekaltina kitų žmonių, išorinių veiksnių arba visatos dėl to, kas jų gyvenime yra arba ko nėra. Pagalvokite, kaip galima būtų apibūdinti neseksualų žmogų: zirzlus, visus kaltinantis, neatsakinga, gyvenimo auka ir panašiai. Jis nelaimingas. Jis neseksualus.
6. Sąžiningumas
Melagiai slapstosi nuo tiesos. Jiems trūksta drąsos stoti prieš jų gyvenimo realybę. Jie slepiasi už savo žodžių ir kamufliažo – jų istorijų – pasakų voratinklio, kuriame jie patys įstrigo. Laimingi žmonės taip negyvena. Sąžiningumas – tai žmonių laimingumo praba. Jis lygiai taip pat apibrėžia ir „pavojingai seksualius“.
Melagiuose nėra nieko seksualaus. Jie veisia nepasitikėjimą, nusivylimą. Juk visi žino, kad melavimas – lengviausias būdas sugriauti gražius santykius. Todėl manau, kad sąžiningumas – tai labai seksualu.
7. Savęs pripažinimas
Laimingi žmonės yra autentiški. Jie tikri ir žino, kas jie yra ir kokie jie yra. Jie pažįsta savo jausmus ir skiria laiko pažinti save, augti ir tobulėti. Save priimantys žmonės gali atleisti trūkumus, tačiau jie jų neslepia, nepateisina.
Jie žvelgia trūkumams tiesiai į akis, priima juos tokius, kokie jie yra, o po to tęsia savo gyvenimą, auga, tobulėja ir paverčia trūkumus stiprybėmis. Savęs pripažinimas nepateisina stagnacijos arba tingumo, arba apatijos.
Juk viduje ramus, save priimantis ir turintis teigiamą pagreitį žmogus praktiškai visuomet laikomas seksualiu.
Pamąstymai…
Mūsų specifinėje kultūroje garbinami: jaunos ir plonos, plačiapečiai ir raumeningi, aukštos, pūstalūpės ir didžia..akės laikomos seksualiomis. Neteigiu, kad tai blogai arba neseksualu, kadangi meluočiau, tačiau noriu pabrėžti, kad tai tik gerai „išsuktas“ seksualumo brand’as. Tai tik plauko storumo seksualumas, kuriam trūksta materijos, trūksta gylio; jis neaprėpia tikrojo, amžinojo seksualumo.
Galų gale jaunystė išgaruoja, papilkėja, stuburas sulinksta, grakščiose kūno vietose susikaupia nereikalingos kalorijos, mūsų putlios ir įspūdingos kūno dalys subliūkšta, lūpos jau nebeblizga, o oda susiraukšlėja.
Tačiau vyksta ir kitas procesas: mes tampame inteligentiškesni (tikiuosi), mūsų išmintis plečiasi, patirtis atneša vaisių, charakteris stiprėja, širdis suminkštėja (gerąja prasme), o intelekto stuburas laikui bėgant ir įdedant pastangų vis stiprėja!
Seksualumas negali būti įkalintas kaulų karkase, aptrauktame gražiai įdegusia oda.
Laikas apibrėžti seksualumą kitaip, pakeisti jo standartą!
