Eglė Kirliauskaitė
Laikas.lt
„Ačiū, kad atvažiavote į Lietuvą“, – plakatas su tokiu užrašu vakar puikavosi „Siemens“ arenoje vykusiame legendinės grupės „Aerosmith“ koncerte. Nors grupę „legendine“ galima vadinti ne tik dėl jų įnašo į muzikos istoriją, bet ir dėl gyvavimo laiko, pasirodo, rokeriai gerbėjų turi ne tik tarp solidaus amžiaus klausytojų, bet ir dabartinių moksleivių tarpe. Žinoma, mergaitės pamačiusius grupės lyderį Styveną Tylerį nepuolė į ašaras ir nevaldomą isteriją (na, visgi čia ne Lana del Ray ar Justinas Bieberis), tačiau bendra atmosfera bylojo, jog jo koncertas – vienas tų, kuriuos praleisti būtų tiesiog nepadoru. Netgi tuo atveju, jei nemoki visų dainų atmintinai.
Manau, vienintelė priežastis, kodėl salė buvo tik BEVEIK pilna, yra daugiau nei du ar tris šimtus litų atsiėję bilietai. Kita vertus, „Aerosmith’ai“, kurių greičiausiai Lietuvoje daugiau nebesulauksime, jų tikrai verti. Nors prieš koncertą ir buvo kalbų, jog eilinį kartą į mūsų šalį atvažiuoja jau kiek priblėsusios didelės praeities žvaigždės, veiksmas ant scenos maloniai nustebino. Na taip, kad ir ne pirmos jaunystės, kad jau kiek ir kiek padribusiais kūnais (nevertinant tikrojo amžiaus), grupės atiduodama energija tikrai ne ką mažesnė nei kai kurių perpus jaunesnių kolegų. O, žinant jų amžių, galime stebėtis ne tik turimomis jėgomis, bet ir neįtikėtinai laiko nepaliesta išvaizda. Belieka tik apgailestauti, jog jau ne pirmą kartą šioje erdvėje koją kiek kišo garso kokybė, tad ausis teko adaptuoti netobulam įgarsinimui.
Trasliacija iš persirengimo kambario prasidėjusi koncertinė programa įsibėgėjo gana greitai, o vangesnę publikos dalį iš vietų pakėlė pirmasis tąvakar iš itin plačiai žinomų kūrinių nuskambėjęs „Cryin“. Publiką taip pat džiugino tokie hitai kaip „Janie’s Got a Gun“, „Livin’ On The Edge“, kartu su Vilniaus gatvėse sutiktomis muzikantėmis atliktas „Crazy“ ir, be abejo, ne vienam širdį suspaudęs bene garsiausias „Aerosmith“ kūrinys „I Don’t Want To Miss A Thing“.
Juokaujama, jog didžiausias publikos keliamos triukšmas būna ne per mylimiausias dainas ar neįtikėtinus muzikantų solo pasirodymus, o tuomet, kai ištariamas tos šalies ar miesto, kuriame vyksta koncertas, pavadinimas. Vakarykštis amerikiečių pasirodymas tam suteikė ne vieną progą – pradedant nuo projektoriuje užsidegusio užrašo „Vilnius“, jau tradiciško dėkojimo lietuvių kalba iki labai vilnietiško pasirodymo bisui – S. Tyleris, apsivyniojęs lietuviškos atributikos šaliku, į sceną atvažavo oranžiniu dviračiu. Tuomet laukė įspūdingas finalas su baltu fortepijonu, konfeti (kad ir kaip senamadiškai tai skamba) ir „Walk this Way“.
Jei kalbėtume apie kiek nemalonias renginio akimirkas, manau, labiausiai tai pajuto koncertą apšildžiusi grupė „Antis“, kuri sulaukė labai mažai „kiek“ didesnių legendų ištroškusios publikos dėmesio. Na, bet jau tokia tų apšildytojų dalia. Kas dar? Jei atvirai, kartais buvo kiek nejauku matyti, kaip 66-erių grupės lyderis ir kai kurie jo kolegos siekia kuo daugiau išsinuoginti ar atlieka seksualinę potekstę turinčius judesius. Kita vertus, be to neliktų ir tikrųjų, ekscentrika bei taisyklių laužymu garsėjančių „Aerosmith’ų“, todėl atmetus blogąsias įkyrias mintis (kaip: „Jam tik truputį mažiau nei mano seneliui, o jo tokioje pozoje išvysti nenorėčiau“), geriau juos buvo pamatyti vėliau nei niekada (arba tik „Youtube“).