Laikas.lt
Justė Karpavičiūtė
Eilinio jauno žmogaus paklausus, su kuo asocijuojasi sąvoka „Jaunimo politika“, pasigirsta daugybė atsakymų: korupcija, Seimas, mokinių parlamentas, studentų atstovybė, „plepalai“. Dažniausiai asociacijos turi neigiamą atspalvį ir visai nesunku atspėti, kodėl. Vis dėlto ši sąvoka nėra tas pats, kas neigiamą prasmę Lietuvoje įgavęs žodis „politika“, o ką reiškia „jaunimo politika“ vertėtų suprasti visiems Lietuvoje gyvenantiems jauniems žmonėms. Kodėl? Nes jauno žmogaus pilietiškumas prasideda nuo susipažinimo su jaunimo politika ir žinojimo, kaip būdamas moksleiviu, studentu ar jaunu darbuotoju jis gali dalyvauti aktualių sprendimų priėmimu regiono ar nacionaliniu lygmeniu.
Kas per monstras yra jaunimo politika?
Paprastai kalbant, jaunimo politika – tai su jaunais žmonėmis mūsų valstybėje susiję procesai, jaunimui aktualių sprendimų priėmimo mechanizmas ir galimybė juose dalyvauti jauniems žmonėms. Beje, pagal Lietuvos Jaunimo politikos pagrindų įstatymą mūsų šalyje jaunu žmogumi laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad jaunimo politika gali būti vadinama integralia, nes apima daugybę sričių: ir švietimo, ir socialinių reikalų, ir kultūros, ir finansų, ir daugelį kitų. Vis dėlto kyla klausimas, kodėl turime jaunimo politiką, bet neturime, pavyzdžiui, vaikų ar senjorų politikos. Atsakymas paprastas – jauni žmonės yra viena pažeidžiamiausių amžiaus grupių, jaunimo amžius – tai būtent tas gyvenimo tarpsnis, kuriame formuojasi asmenybės, pasirenkamas tolimesnis kelias. Dėl šių priežasčių jaunimui skiriamas didesnis dėmesys ir formuojama atskira jaunimo politika, nacionalinė ir regioninės jaunimo politikos strategijos.
Teisinė jaunimo politikos bazė
Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs prieš dešimtmetį, yra vienas pagrindinių įstatymų, numatančių jaunimo politikos gaires Lietuvoje. Jame apibrėžiama, kad „Jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms“. Šiame įstatyme taip pat numatomi jaunimo politikos įgyvendinimo principai, sritys, jaunimo teisių nuostatos, jaunimo politikos organizavimo galimybės, jaunimo organizacijų, neformaliojo ugdymo ir savivaldų sąvokos.
Vis dėlto net ir išmokęs šį įstatymą mintinai žmogus negalėtų skelbtis išmanančiu jaunimo politiką. Jaunam žmogui, norinčiam suvokti, kas yra ir su kuo valgoma būtent jam skirta ir dedikuota politikos sritis, turėtų žinoti vos kelis dalykus, o svarbiausia – išmanyti, kokios institucijos priima jaunimui aktualius sprendimus ir į ką kreiptis, norint spręsti įvairias problemas.
Kaip jaunam žmogui daryti įtaką regioniniuose sprendimuose
Norint paaiškinti regioninės jaunimo politikos mechanizmą, geriausia tai daryti pasitelkiant pavyzdį. Tarkime, Jūs esate jaunas žmogus, kuris nori piešti grafičius savo mieste, tačiau tai nėra leidžiama, nėra sienų, skirtų legaliems grafičiams. Ką daryti?
Vienas kelių – kreiptis į regione veikiantį „Apskritąjį stalą“. Tai regioninė jaunimo organizacijų taryba, nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga, atsakinga už organizacijų stiprinimą ir jaunimo atstovavimą. Ši sąjunga deleguoja atstovus į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą, kurią pariteto principu sudaro savivaldybės ir jaunimo atstovai. Šioje taryboje yra ir priimami sprendimai, ir teikiami pasiūlymai bei rekomendacijos miesto tarybai. „Apskritajame stale“ papasakoję apie situaciją turimą problemą galite labai greitai „nusiųsti“ į minėtąją Jaunimo reikalų tarybą, kur bus svarstoma jūsų iškelta grafičių problema. Nubalsavus jūsų naudai rekomendacija legaliam grafičių piešimui skirti sieną pasiekia miesto tarybą.
Taigi jūsų, kaip jauno žmogaus, problema ir poreikis visai nesunkiai pasiekia aukščiausią regiono valdžią. Ir tam pakanka žinoti, kur kreiptis ir suprasti, kaip veikia regioninė jaunimo politika.
Nacionalinė jaunimo politika – regioninės atspindys
Labai panašiai viskas veikia ir nacionaliniu lygmeniu. Tiesa, jo prireikia, kai matomos problemos yra kiek globalesnės, pavyzdžiui, iš jaunų žmonių kylantis poreikis dėl tam tikrų švietimo sistemos reformų. Kreipimasis į miesto tarybą tokiu atveju nebūtų efektyvus, nes sprendimai dėl švietimo sistemos yra priimami nacionaliniu lygmeniu.
Nacionalinėje jaunimo politikoje svarbu žinoti, kad vienas didžiausių jaunimo „organų“ yra Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kuri veikia panašiai kaip „Apskritasis stalas“ regione – ji vienija nacionalines jaunimo organizacijas ir „Apskrituosius stalus“ bei atstovauja jiems nacionalinėje politikoje. LiJOT deleguoja asmenis į Nacionalinę jaunimo reikalų tarybą (analogiška regioninei jaunimo reikalų tarybai), kuri priima sprendimus arba teikia pasiūlymus vyriausybei.
Šalia šių institucijų nacionaliniu lygmeniu veikia ir Jaunimo reikalų departamentas, įsteigtas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat – Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
Aktyvus pilietiškumas – jaunimo politikos išmanymas
Aptartieji mechanizmai – tai tik viena jaunimo politikos procesų dalis, daugiausiai susijusi su jaunimo įgalinimu dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. Kita, susijusi su jaunimo ugdymu ir švietimu, apima tokias jaunimo politikos priemones kaip atvirų jaunimo centrų ir erdvių steigimas, jaunimo informuotumo didinimas per įvairius leidinius, interneto svetaines, jaunimo veiklų finansavimo konkursai ir kita. Internete yra gausybė informacijos apie įvairius jaunimo procesus ir galimybes jauniems žmonėms, reikia tik žinoti savo teises ir galimybes būti aktyviais piliečiais.