Amerikietiškos svajonės iliustratorius – Norman’as Rockwell’as (foto)

Lina Sabaitytė
Laikas.lt

XX a. amerikiečių tapytojas ir iliustratorius Norman’as Rockwell’as (1894-1978) savo gyvenimą įprasmino piešdamas. Visa tai, ką matome aplink save galima patalpinti atmintyje, įamžinti fotoaparatu ar nupiešti, pastarasis būdas turi savų privalumų – juo galima pabrėžti arba paslėpti tam tikrus akcentus, suteikiant iliustracijai šiek tiek kitokį charakterį. Būtent tokius darbus kurdavo ir Rockwell’as, kai kurių vadinamas, „konservatyviuoju iliustratoriumi, savojo talento švaistūnu“. Iš tiesų, jo kūriniuose nepastebėsi siurrealistinio meno subtilybių ar netikėtų formų. Normanas iliustravo gyvenimą.

Rockwell’o „varikliukas“ – jaunatviškas entuziazmas ir atkaklumas

Piešinių serijos „Willie Gillis” , „Rosie the Riveter”, „Saying Grace”, „Four Freedoms“ rodo dinamišką idėją, tęstinumą ir kiekvieną kartą šiek tiek kitokį žvilgsnį į tą patį reiškinį. Dar būdamas labai jaunas Rockwell’as piešdavo iliustracijas JAV berniukų skautų organizacijai bei jų žurnalui „Boys’ Life”. Bene ilgiausią savo gyvenimo tarpsnį, daugiau nei 40 metų, jis kurdavo JAV žurnalo „The Saturday Evening Post” viršelius.

Niujorke gyvenantis keturiolikmetis berniukas žinojo, ko nori iš gyvenimo. Iš vidurinės mokyklos jis perėjo mokytis menų, įstojo į Niujorko Nacionalinę dizaino akademiją, vėliau į Meno studentų sąjungą. Jau studijuodamas piešė ne vienam žurnalui, o būdamas 18 metų gavo pirmąjį svarbesnį darbą – sukurti iliustracijas Carl H. Claudy knygai „Tell Me Why: Stories about Mother Nature”. Sulaukęs 19 metų Rockwell’as jau dirbo žurnalo „Boys‘ Life“ meno redaktoriumi.

„Before the shot”. 1958 m.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, „stebuklingosios“ menininko rankos galėjo būti apsaugotos nuo ginklo laikymo, nes dėl per mažo kūno svorio Normano neėmė į karinę tarnybą. Pasirodo, jaunuolio toks sprendimas netenkino, jis labai norėjo tarnauti Tėvynei, todėl visą naktį praleido kimšdamas įvairiausią kaloringą maistą, kad tik priaugtų kelis kilogramus. Rockwell’o atkaklumas pasiteisino ir kitą dieną jo kūno masė atitiko kariuomenės reikalavimus. Toks jauno menininko požiūris turbūt daugelį šiuolaikinių žmonių gerokai nustebintų. Tai tik parodo, kad Normanas ne tik piešė amerikietiškąją svajonę, bet ir pats nuoširdžiai ja tikėjo. Matyt likimas diktavo savo sąlygas – nors galiausiai buvo priimtas į JAV karinį jūrų laivyną, į mūšio lauką patekti nepavyko. Vis tik, savotišką pareigą Tėvynei atliko – jį paskyrė kariuomenės dailininku.

Įžvalgus ir subtilus Amerikos istorijos pasakojimas

Po poros metų, persikėlęs gyventi į New Rochelle, pradėjo dirbti, jau minėtame, žurnale „The Saturday Evening Post”, kur jo mokytoju ir bendradarbiu buvo žinomas to meto dailininkas Clyde Forsythe. Čia prasidėjo sėkmingiausi metai, jo kuriami viršeliai vienas po kito buvo vis geresni, o pats dailininkas pelnė pasaulinį pripažinimą. Darbas šiame žurnale išvedė Rockwell’ą į platesnius vandenis, jis pradėjo iliustruoti žymiausių to meto žurnalų viršelius, tokių kaip „Life“, „The Literary Digest”, „Judge”, „Country Gentleman” ir kitus.

Įgyta patirtis bei žinomas vardas menininkui leido labiau atsiskleisti, diskutuoti ir kritikuoti. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Rockwell’as pradėjo kurti piešinių seriją „Four Freedoms“ (iš anglų k. – „keturios laisvės“). Ji buvo įkvėpta politinių įvykių, o tiksliau JAV prezidento Franklin’o Roosevelt’o idėjos, apie keturis universalios laisvės principus („freedom of speech, freedom of religijon, freedom from want, freedom from fear”). Šis keturių dalių paveikslas buvo eksponuojamas 16-oje miestų, taip pat 1943 m. išspausdintas žurnale „The Post”. Pilietinės laisvės ir teisės temos Rockwell’ui nebuvo svetimos, jam rūpėjo ne tik meninė piešinių pusė, bet ir idėjinis pagrindas. Serija „Four Freedoms“ buvo vienas iš pagrindinių jo darbų, kurio pagalba jis pranešė svarbią žinią pasauliui.

Iliustracija pavadinimu „Moving In” yra vienas iš pavyzdžių, kaip dailininkas savo piešiniuose gebėdavo įžiebti intrigą socialinėmis temomis. Vienoje užfiksuotoje akimirkoje nupasakojama situacija bei istorinis kontekstas. Čia svarbi kiekviena smulkmena bei elementas, galintis pranešti tam tikrą žinią, į pagalbą pasitelkiant pieštų personažų kūno kalbą, mimikas, aprangą ar juos supančiomis aplinkos detales. Kai kas paryškinta, kai kas paslėpta – visa tai suteikia erdvės savoms interpretacijoms, tuo pačiu subtiliai išreiškiama paties kūrėjo nuomonė ir vertybės.

Mene įsipainiojusi politika bei socialiniai reiškiniai sumažina objektyvaus vertinimo galimybes, meniniais aspektai susipina su politinėmis pažiūromis, įsitikinimais. Norman’as Rockwell’as turėjo daug gerbėjų, bet buvo ir tokių, kurie dėl akivaizdžių priežasčių, jo kūrybą laikė talento švaistymų. Kaip bebūtų, jis laikomas vienu geriausiu ir žymiausiu amerikiečių dailininku. Su niekuo nesupainiojamas tapytojo stilius bei atitinkamos temos jo iliustracijose primena istorinius įvykius, tuometines problemas, nuotaikas bei aktualijas, tai savotiška kelionė laiku.

Pagrindinis dailininko bruožas yra tas, kad jis pasakoja istoriją esančią už iliustracijos. Rockwell’as turėjo jautrų laiko tėkmės ir sustabdytos akimirkos pojūtį bei neribotą vaizduotę. Tokie kūriniai kursto žiūrovo smalsumą ir leidžia įsivaizduoti, kas vyko arba dar įvyks, koks piešinio kontekstas. Kadangi daugelis jo darbų susiję su politinėmis bei socialinėmis aktualijomis, turimas istorijos žinių bagažas gali labai pagelbėti. Kiekvienas Norman’o paveikslas iškelia kokį nors klausimą arba diskusiją.

Stebėtinas ir dailininko produktyvumas – suskaičiuojama apie 4 000 jo darbų, bet ne visi yra išlikę. Įkurtame dailininko vardo muziejuje talpinama didžioji dalis jo kūrinių. Beje, kai kurios jo pieštos iliustracijos, pireš atsidurdamos pieštinių „pasaulyje“ gimdavo nuotaukų pavidalu, fotografuotos specialiai, autoriui pačiam kruopščiai surežisuojant ir atsirenkant aplinką, herojus bei nuotaikas.