Neeilinė situacija – bute apie 40 alkanų šunų. Šeimininkės prašo pagalbos

Tekstas ir nuotraukos VšĮ „Naminukai“

Dar neįdienojus kartu su Tautmile ir Vadimu jau skuodėme į kruopščiai planuotą kelionę, į Ignalinos rajoną. Viskas prasidėjo dar tada kai „Naminukai“ sulaukė skambučio iš ten gyvenančios moters, su pagalbos prašymu gelbėti, nes moteris kartu su savo sese butą pavertė išalkusių šunų veisykla… Tąkart moteris net negalėjo įvardinti kiek keturkojų užvaldė jų namus, tepasakė, kad šis atvejis išskirtinis visos Lietuvos mastu.

Nors ir važiavome su nerimu, nežinodami ko laukti, vylėmės, kad mūsų daug mačiusių akių nenustebins niekas. Nustebino… Ir jau tik atvažiavę pamatėme, kad mūsų atvežtas maistas šunims (daugiau nei 30 kg) nėra toks pakankamas kaip kad įsivaizdavome kelionės pradžioje. Kas vyko ten? Kalbėjomės, maitinome išalkusius šuniukus, glostėme jų įdubusius šonus ir daug skaičiavome… Vis nesėkmingai, kaskart iš naujo, susimaišydami ir vėl iš naujo.

Užbėgant įvykiams ir Jūsų spėlionėms už akių, norime trumpai papasakoti apie ten gyvenančias moteris ir kaip situacija virto tokia nevaldoma. Kartą moterys iš Kaliningrado atsivežė vieną kalytę. Mylėjo ją, rūpinosi, tik nenusaugojo ir netrukus- pirmoji šuniukų vada. Ką pavyko išdovanoti, ko nepavyko, šuniukai augo toliau, kalyčių padaugėjo, nusaugoti vėl nepavyko, vėl naujos šuniukų vados… Ir užburtas ratas prasidėjo. Ne visus šuniukus pavykdavo išdovanoti, trūko žinių apie sterilizaciją, o taip pat ir pinigų, kurie visi išeidavo šunims išmaitinti. Galų gale dabar visi matome kuo virto ši, rodos, nekaltai prasidėjusi istorija. Gerai bent tai, kad moterys kreipiasi pagalbos, sutinka bendradarbiauti ir pačios supranta ir norėtų, kad kalytės būtų sterilizuojamos, ir išdovanotas kuo didesnis gyvūnų skaičius. Jos nori, kad šis seniai jas įtraukęs ratas, sustotų.

Kadangi pagalbos buvome pradėję ieškoti jau anksčiau, Vilniuje laukė 4 globėjai, kurie galėjo priimti į laikiną globą po vieną šuniuką. Ir kokių jų tik čia nebuvo… Čia išvydome ir patį mažiausią pasaulyje (vos delno dydžio šuniuką). Nesaugiausia buvo šuniukams esantiems lauko būdoje prie nuolat besidarbuojančių traktorių. Nors teoriškai turėjome vietų vos keturias, mažylių buvo 7. Palikti? Kaip? Pirmasis septynetukas netrukus sugužėjo į narvelį. Toliau sekė mažyliai namuose… Visiškai graudulingos, sulysusios miniatiūros. Vos delno ar kelių delnų dydžio šuniukai vienas po kito keliavo į mūsų transportavimo dėžes. Vos įkėlus vieną nabagiuką, tuojau pat supranti, kad jo broliukai ir sesutės turi vykti kartu. Faktas tik vienas: be gero ir sotaus maitinimo čia jų laukė liūdnas sunykimas.

Kadangi miniatiūriniams šuniukams, dar reikėjo mamytės, viena keliavo kartu (ta, kuriai skubiai reikia gydymo, jos kailis išplikęs, oda su šašiukais). Kartu išvyko dar dvi suaugusios kalytės, kurios, tikimės turėtų greitai surasti namus ir užleisti vietą kitoms.

Atgal visą kelią važiavome tylėdami, tarpais girdėdami gale šuniukų verkimą, grumtynes, o tarpais tylų jų miegą. Vilnių pasiekėme tik stipriai sutemus. Nedelsdami pradėjome šuniukų dalybas laikiniems globėjams. Esame be galo dėkingi, savo pagalbininkams, kurie išvydę kiekį sutiko paimti ne po vieną, o po kelis mažylius. Taip į laikiną globą iškeliavo 7 mažyliai. Likę išvyko į prieglaudėlę pas Tautmilę (kuri ir taip pilna). Tik atvažiavę prie prieglaudos pradėjome skaičiuoti, kiek pavyko perimti šuniukų iš Ignalinos rajono. Skaičius įspūdingas, kurio išsigandome patys- 23! Širdis pradėjo plakti dar stipriau kai pagalvojome, kad ne ką mažesnis kiekis šunų dar pasiliko ten… Ir dauguma kalyčių.

Mielieji, nežinom ar pavyko perteikti šios istorijos dydį, bet dar ir šiandien sunku suvokt, kokio mąsto problema tai yra iš tiesų. Dar sunku viską sudėlioti į „dėžutes“ ir nuspręsti kokiu principu veikti toliau. Bet veikti būtina, nes antraip netrukus vėl sulauksime skambučio apie naujus šuniukus tame pačiame bute, todėl prašome visokeriopos Jūsų pagalbos:

1) Pati aktualiausia ir gyvybiškai svarbi dabar yra finansinė parama: atkeliavę šuniukai labai kirminuoti, tai reiškia stiprų organizmo apnuodijimą, todėl gali prireikt daug vaistų nuo viduriavimo, vėmimo, taip pat kokybiško maisto, vitaminų, vaistų pakartotinam nukirminimui ir t.t.

2) Norime kuo greičiau suplanuoti likusių Ignalinos raj. kalyčių sterilizaciją. Kadangi pasiryžusį nemokamai dirbti veterinarą atrasti nerealu, gali būti, kad visų kalyčių sterilizacija kainuos apie 2-3 tūkst. Lt. Bet kuriuo atveju ieškosime galimybių sterilizuoti kuo pigiau.

3) Savarankiškai valgantiems mažyliams ieškoma ne tik globa, bet ir nuolatiniai namai! Šuniukai jaukūs, yra ir „berniukų“ ir „mergaičių“- dauguma būsimi mažaūgiai, todėl puikiai tinkami į butus, tik nepatingėkit atvykti išsirinkti!

4) Reikalingas maistas: konservai, sausas maistas, ryžiai- visa tai vežimui į Ignalinos raj. Kitas vizitas žadamas tuomet kai surinksime lėšas sterilizacijoms, tuomet kartu vežtume ir maistą. Ten esantiems šuniukams reikia atsigauti nuo maisto nepritekliaus.

Mielieji, mes žinome, kad visa tai atrodo labai daug ir vien pagalvojus apie tokias sumas gali svirti rankos. Bet lai jos nesvyra, nes jei visi kartu susidėsime bent po 20-30 Lt (ar tiek kiek galime), reikiama suma bus labai greitai pasiekta, o kartu ir viltis įgyvendinti tikslą, kuris mums tokiems mažiems atrodo išties labai didelis.

Galėdami priglausti laikinai, ar su visam mažylį, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 arba Tautmilei 8 670 82854. Galėdami nors kiek prisidėti prie šios gelbėjimo operacijos pinigėliais, galite paaukoti į sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „Dūkšto šuniukams“:

VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank)