Karolis Vyšniauskas
Nuotr. Justė Urbonavičiūtė, Justinas Zilnys
Šaltis – jis labiausiai įsiminė šiemet antrą kartą įvykusioje reklamos konferencijoje „Take Me“. Ketvirtadienį, spalio 11 d., senutė Kauno sporto halė svečius pasitiko lauko temperatūra, kurią pavyko padidinti tik įjungus šildymą konferencijai einant į pabaigą, kai pusės dalyvių jau nebebuvo likę.
Nepaisant to, kaip ir grubiai vėlavusio paskaitų tvarkarasčio, konferencija įvyko: pranešėjai pasidalino mintimis apie medijų tendencijas – pagrindinę šių metų konferencijos temą. Konferencijos organizatoriams pavyko pakviesti ilgametę patirtį turinčių reklamos profesionalų, tokių kaip agentūros „Not Perfect | Y&R“ steigėjas ir direktorius Paulius Senūta ar „Stumbro“ produktų vystymo vadovas Artūras Kokoškinas.
Dalis iš pranešėjų mikrofonų nuskambėjusių minčių buvo jei ne revoliucinės, tai bent jau skatinančios rimtai susimąstyti, ar visuotinis entuziazmas dėl naujųjų technologijų nėra iš piršto laužtas. Įdomiausiomis iš jų dalijamės su skaitytojais.
Gandai apie televizinės reklamos mirtį buvo gerokai perdėti
Užlipęs į sceną P. Senūta buvo nostalgiškas. „Esu iš Kauno. Šioje halėje žiūrėdavau krepšinį ir svajojau pats žaisti. Buvimas šioje scenoje dabar, yra arčiausiai to tikslo, ką man pavyko pasiekti“, – juokavo „Not Perfect | Y&R“ direktorius, reklamos srityje dirbantis daugiau nei dešimtmetį. Jo pranešimas nuleido ant žemės visus i-entuziastus, kurių konferencijoje buvo ne vienas.
Paulius Senūta
„Internetas mums sukūrė iliuziją, kad žmonės nuo televizorių persės prie kompiuterių, o kartu su jais persikels ir reklama. Negana to, ji dar bus pigesnė ir efektyvesnė. Tačiau realybė yra tokia, kad televizijos žiūrimumas nemažėja. Ji vis dar yra pati efektyviausia medija savo reklamai skleisti.
Internetinė reklama mums gali suteikti daug kontaktų su klientu, bet žinant, jog žmogus per dieną pamato nuo 3 iki 20 tūkst. reklamos žinučių, kontaktas nėra toks svarbus. Svarbu kontakto kokybė“, – kalbėjo P. Senūta ir parodė publikai šią „Sony“ televizoriaus reklamą:
„Ar baneris mums gali perteikti tokią emociją?“, – retoriškai klausė pranešėjas.
Žinoma, faktas, kad šią reklamą dabar mes žiūrime kompiuteryje, o ne televizoriuje. Tačiau ir tokiam kontrargumentui „Not Perfect | Y&R“ vadovas turi atsaką. „Galbūt televizijos ateitis yra internetas. Tačiau interneto ateitis yra televizija.“
„YouTube“ per dieną peržiūrima 4 mlrd. vaizdo klipų. Tačiau populiariausi iš jų – tie patys, kurie buvo sukurti televizijai. Reklamos, kurios sukurtos specialiai „YouTube“, tokios kaip „Chez Hungry-Man“ filmukų serija su Leonardo Da Vinci, dažniausiai yra visiškai nevykusios.
Ir čia P. Senūta prieina prie pagrindinės savo pranešimo minties: svarbu ne terpė, o amatas. Televizija šiuo metu mums vis dar rodo geriausius reklamos amato pavyzdžius. Prie televizijos reklamų dirba profesionalai, į jas investuojama daugiausia pinigų, dėl to ir jų rezultatas yra labiausiai vykęs ir labiausiai įtraukiantis žiūrovus. Nesvarbu ar ta reklama rodoma per televizorių, ar per kompiuterio ekraną.
Virusinė reklama pavyksta tada, kai tyčia to nesieki
Artūras Kokoškinas – vienas pastebimiausių Lietuvos reklamos industrijos veidų. Marketingo tinklaraščio Dansu.lt bendraautorius, stipriųjų gėrimų gamybos įmonės „Stumbras“ produktų vystymo vadovas konferencijoje kalbėjo apie virusinius klipus ir tariamą jų pigumą ir paprastumą.
Virusinio klipo idėja paprasta: sukuri kažką pigaus, trumpo, bet labai faino, tada įdedi tai į internetą ir visi masiškai pradeda šiuo klipu dalintis. Tačiau realybė yra tokia, kad tie klipai, kurie specialiai sukuriami, kad būtų virusiniai, tokiais netampa. O pasiseka visiškai atsitiktiniams, nieko nereklamuojantiems, tokiams, kaip, pavyzdžiui, „Aš noriu šventę švęst“.
Artūras Kokoškinas
„Tokio dalyko, kaip virusinis marketingas nėra. Tai – mitas. Visų pirma tu turi sukurti gerą reklamą. O „virusinėmis“ mes vadiname įprastas reklamas, tapusias „virusais“, – aiškino A. Kokoškinas. Taigi, mintis, kaip ir P. Senūtos – prioritetas amatui. Visų pirma reikia gero produkto, o tada jau galima tikėtis sėkmės.
Tačiau ir sėkmė savaime neateina. Turi nuolat skatinti klipo žiūrimumą, reklamuoti jį per „YouTube“ ADS sistemą. To nedarant, klipas tiesiog paskęs tarp milijono kitų.
A. Kokoškinas priminė, kad virusais tapti gali ne tik klipai, bet ir bet koks kitas internete dalintis galimas objektas: nuotraukos, GIFai, dainos, bet kas. Tačiau, anot pranešėjo, visiems jiems galioja dar viena bendra taisyklė: tai neturi atrodyti kaip reklama. Nebent tas klipas ar nuotrauka tikrai yra nepakartojami.
„Facebook’as“: visi šaukia, bet niekam nerūpi
Trečiasis i-entuziastų siaubas buvo Artūras Bulota – savo paties naujai įkurtos reklamos agentūros BÜRO vadovas, taip pat dirbantis su mados prekės ženklais (portalas fmag.lt, butiko „Alice B.“ kuratorius), anksčiau vadovavęs reklamos agentūrai Advision ir interneto rinkodaros agentūrai „Deform“.
Savo pranešime A. Bulota nagrinėjo konkrečius viešųjų ryšių nesėkmių atvejus, tokius kaip „Kit Kat“ meškinas, internautų paverstu į pedobear, ar kompanijos „Shell“ ir „Greenpeace“ kova, kurią „Shell“, norėję ištirpdyti truputį arkties vardan savo verslo plėtros, visiškai pralaimėjo. Viso to mintis – neprotingai valdoma socialinė žiniasklaida galiausiai atsisuka prieš tave patį.
Artūras Bulota
Ir galų gale, ar tikrai verta į „Facebooką“ ar kitas socialines medijas dėti tiek daug vilčių? „Everyone posts, nobody cares“ (liet. „Visi šaukia, niekam nerūpi“), – tokią mintį vienoje iš skaidrių rodė BÜRO vadovas, pridėdamas, kad laikai ir share‘ai pinigų neatneša. Žinoma, tai nereiškia, kad socialinių medijų visai reikėtų atsisakyti. Tačiau A. Bulota siūlo keisti požiūrį į jas. Socialiniai tinklai tėra platforma galimiems geriems pokyčiams, bet ne panacėja.
„Socialinė medija tėra lėkštė, bet ne patiekalas“, – sako kita Artūro skaidrė. Turbūt į ją sutelpa pagrindinė visos konferencijos mintis: medija, nesvarbu ar tai televizija, ar lauko reklamos stendas, ar pranešimas „Facebooke“, savaime nieko negarantuoja. Svarbu yra turinys. Ir amatas, kuris įdedamas, jog turinys būtų kokybiškas. Be to jūsų reklama paprasčiausiai nesuveiks.
Konferencijoje – 12 ekspertų
„Take Me 2012“ pranešimus skaitė iš viso dvylika ekspertų. Be išsamiau aprašytųjų P. Senūtos, A. Kokoškino ir A. Bulotos, mintimis taip pat dalijosi Simona Albavičiūtė („Zip FM“), Vaidas Pilkauskas („Kas vyksta Kaune“), Vadimas Komarskis („JCDecaux“), Vaidotas Valantiejus (Konferencija „Login“), Audronė Poškienė (Kauno technologijos universitetas), Zbigniew Gieczys („Indigo kids“), Justinas Katkus („Nuzin.com“). Tomas Balžekas (15MIN). Jānis Polis (LIKE THAT).
Reklamos konferenciją „Take Me“ šiemet vyko antrąjį kartą. Ją organizuoja Kaune įsikūrusi jauna idėjų agentūra „Gykai“.